- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narys Algirdas Butkevičius siūlo, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė būtų perskaičiuojama kiekvienais metais, o ne kas penkerius metus kaip yra dabar.
Jis įregistravo tokį pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Pasiūlymu siekiama sudaryti prielaidas tikslesnės, realią vertę atitinkančios nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymui.
„Norint adekvačiai ir teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visų pirma turi būti nustatyta reali jo vertė, todėl siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas penkerius metus kaip yra dabar. Tai leistų operatyviau atspindėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Pagal galiojančią tvarką, vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.
„Kitas mano pasiūlymas – suteikti teisę individualų turto vertinimą inicijuoti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu tokią teisę turi tik mokesčių mokėtojas, kuris, suprantama, kreipiasi dėl individualaus įvertinimo tik tuo atveju, jei turtas yra pervertintas. Tuo tarpu kitu atveju – jei turto vertė pernelyg maža – jokių veiksmų nesiimama, nes mokesčių mokėtojas inicijuoti pervertinimą nesuinteresuotas, o valstybės institucijos tokių įgaliojimų neturi“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti prašymą Registrų centrui mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.
Turto vertinimo ekspertų nuomone, pasitaiko, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina skiriasi 20–40 procentų, lyginant su Registrų centro nustatoma turto verte, ar net daugiau. Seimo narys A. Butkevičius primena viešai skelbtą pavyzdį, kai žurnalistai, remdamiesi Registrų centro duomenimis, patikrino kelių atsitiktinių butų kainas Vilniaus Senamiestyje, Stiklių gatvėje.
Paaiškėjo, kad dažniausiai pasitaikanti butų vertė siekė apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, tačiau žurnalistams per atsitiktinę paiešką Registrų centro duomenų bazėje nepavyko aptikti nė vieno buto, brangesnio nei 220 tūkst. eurų. A. Butkevičiaus įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad Registrų centro nustatomos rinkos vertės ne visada atitinka realybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...