- Akvilė Vitkauskaitė, tiesiai iš Briuselio
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
-
D. Grybauskaitė Briuselyje kovos už Lietuvos ūkininkus
Šiandien Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė kovos už Lietuvos ūkininkus, kad jiems ES mokėtų didesnes tiesiogines žemės ūkio išmokas. Ji taip pat susitiko su Briuselyje protestuojančiais šalies ūkininkais ir palinkėjo jiems sėkmės kovoje.
ES dugne
Lietuvos netenkina Komisijos siūlymas dėl tiesioginių žemės išmokų. ES jau dabar nesilaiko savo 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. sieks 196 eurus už hektarą. O naujajame septynerių metų biudžete jos nebus pakankamai sparčiai didinamos, kad pasiektų ES vidurkį.
Siekdami didesnių išmokų, Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje rengia protesto akciją. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narys iš Kėdainių Darius Jasulevičius sako, jog šalies ūkininkai nori, kad ES sulygintų išmokas už žemės ūkio naudmenas.
„Dabar mūsų, latvių, estų, išmokos yra mažiausios. Mes esame ES dugne – rinka bendra, o išmokos mažos. Nuo 2013 m. mums buvo žadėta, kad išmokos bus didinamos konvergacijos būdu. Truputėlį „numeta“ mums, kad tylėtume, ir viskas“, – teigia D. Jasulevičius.
„Mes neprašome jokių išskirtinių teisių, tik norime solidarumo ir teisybės, nes rinka ta pati, trąšos tiek pat kainuoja, chemikalai ir visos priemonės tiek pat kainuoja, o parduoti produkciją turime už tą pačią kainą“, – aiškina jis.
Didelis skirtumas
Išmokos už žemės ūkio naudmenas, lyginant su Pietų Europa, Graikija, Lietuvoje skiriasi kartais, tikina D. Jasulevičius. „Didžiausia išmoka ES yra 270 eurų, mūsų vidurkis yra 120-130 eurų. Latvijoje išmokos dar mažesnės – jie gauna 97 eurus. Mes esame ignoruojami“, – įsitikinęs jis.
Prezidentė sakė, kad darys viską ir tokios akcijos yra geras dalykas. Žadėjo, kad tai nebus paskutiniai mitingai, nes visa ši politika keisis nuo 2019 m.
Europos Komisija mėgina įrodyti, kad Lietuvoje žemė yra pigesnė. „Bet juk dabar, pagal įstatymus, mūsų žemę bet kuris ūkininkas iš Vakarų Europos gali pirkti. Faktas tas, kad neprašome jokių išskirtinių sąlygų, tik norime teisybės ir pažadų vykdymo. Nesiruošiame kaip prancūzai deginti padangų, bet norime priminti, kad sutartys ir pažadai turi būti įvykdyti. Tai turėjo būti padaryta jau 2014 m., bet mes, lietuviai, esame kantrūs, vis tikimės teisybės. Mums reikia apie save priminti, kad savo aukštuose kabinetuose mūsų nepamirštų“, – žvelgdamas į prabangius Europos Komisijos komplekso pastatus sako D. Jasulevičius.
„Dvi paras autobusais važiavome į Briuselį, kad tris valandas čia pastovėtume“, – pridūrė jis.
Prezidentė žada pokyčius
Pirmoji iš Baltijos šalių prezidentų su protesto akcijos dalyviais pasikalbėti atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji mitingo dalyvius tikino, kad stengiasi ir toliau stengsis dėl žemės naudmenų išmokų Lietuvoje suvienodinimo ir jo priartinimo prie ES vidurkio.
„Prezidentė sakė, kad darys viską ir tokios akcijos yra geras dalykas. Žadėjo, kad tai nebus paskutiniai mitingai, nes visa ši politika keisis nuo 2019 m.“, –sako iš Rokiškio atvykęs grūdų augintojų asociacijos narys, jaunas ūkininkas Vidas.
„Ji taip pat palinkėjo gerų dainų ir nesušalti“, – priduria jis.
„Mes tikime prezidente, ji turi svarų žodį Europoje ir visoje Taryboje, Komisijoje“, – neabejoja Vidas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...