- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus mokesčius dviem gausiausiai į šią šalį importuojamiems metalams – aliuminiui ir plienui.
Plačiai automobilių pramonėje naudojamam aliuminiui nuspręsta taikyti 25 proc., o plienui – 10 proc. tarifo muitą. Užsienio apžvalgininkai ir analitikai prognozuoja, kad tai – naujo muitų karo pradžia, kuri be išimties paveiks visas pasaulio ekonomikas.
„Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira, labai priklausoma nuo importo ir eksporto sąlygų, todėl masiški muitų karai pareikalautų didelių piniginių išteklių eksporto perorientavimui“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vytautas Snieška.
Galimas galimo muitų karo pasekmes Lietuvai bei Rytų ir Vidurio Europos šalims KTU profesoriaus paprašėme pakomentuoti plačiau.
– Muitų karai egzistuoja jau nuo tų laikų, kai atsirado pinigai ir prekyba. Kokie motyvai skatina šiuos karus inicijuoti, nors tiek istoriniai duomenys, tiek gausybė mokslinių tyrimų rezultatų rodo, kad jie žalingi visoms pusėms?
– Importo muitus šalys naudoja siekdamos surinkti pajamų į biudžetą arba pagerinti konkurencijos sąlygas savo verslui. Taip pat jie gali būti naudojami ir kaip kerštas už kitos šalies taikomą agresyvią kainų politiką, pvz., dempingą.
Šiuo atveju deklaruojami du pastarieji tikslai. Jeigu šalys, kurioms pritaikyti importo muitai nereaguotų, tai šie tikslai būtų pasiekti. Viena iš antrąjį pasaulinį karą išprovokavusių priežasčių būtent ir buvo įvairūs agresyviai taikyti tarptautinės prekybos ribojimai. Importo muitai labai pažeidžia eksportuojančių šalių interesus, kadangi sumenkina jų bendrąjį vidaus produktą, verslus ir gyventojų pajamas.
Kalbant apie pasaulinę ekonomiką, muitai sumažina jos efektyvumo didinimo galimybes. Jei muitas yra 25 proc., tai tarptautiniai verslai, atnešantys iki 25 proc. pelną, praranda prasmę. Tokiu būdu netenkama dalies galimybių efektyvinti pasaulinę ekonomiką. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuo pat antrojo pasaulinio karo pabaigos tarptautinėje prekyboje buvo nuosekliai mažinamas muitų lygis.
– Kaip šalies rinka vystosi netaikant jokių muitų?
– Nesant muitų „apsinuoginama“ tarptautinės konkurencijos poveikiui – ima klestėti stipriausi, efektyviausi gamintojai, o kenčia silpnesni. Pastarosiose šalyse ima didėti nedarbas, kyla politinių problemų. Dažnai tokia situacija paskatina mažai efektyvių pramonės šakų nykimą ir naujų, inovatyvių atsiradimą.
Daugelis Europos šalių taip suformavo savo šiuolaikines, aukšto technologinio lygio ekonomikas. Taigi, apsitveriant muitų barjerais stabdomas savo šalies pramonės efektyvumo ir konkurencingumo augimas, o tai yra labai didelė blogybė.
Nereikšmingas, nes kol kas ribojamos prekės nėra pagrindinių Lietuvos ir jos kaimynių eksporto prekių sąraše. Būtų blogiau, jei prekių sąrašas išsiplėstų.
Ilgalaikėje perspektyvoje šaliai geriau ne apsitverti muitais, o surasti būdų įmonių konkurencingumui didinti.
– Apie muitų taikymą netiesiogiai užsiminta jau D. Trumpo rinkimų kompanijoje. Kodėl JAV pradėjo taikyti muitus būtent nuo importuojamų aliuminio ir plieno?
– Kitos šalys buvo apkaltintos nesąžiningumu, samprotauta, kad menkinamas JAV gynybinis pajėgumas, nes sumažėjus plieno ir aliuminio gamybai JAV ginklų gamyba priklausys nuo importo sąlygų. Beje, tai yra klasikinis „protekcionistų“ argumentas.
Kai kurie komentatoriai įtarinėja, kad taip D. Trumpas siekia atsilyginti savo rinkėjams industrializuotose JAV valstijose. Tos JAV pramonės, kurios naudoja plieną ir aliuminį, pvz., automobilių ir lėktuvų gamyba, turės naudoti brangesnes žaliavas ir praras dalį konkurencingumo.
Dar viena numanoma priežastis ta, kad gali būti taikomasi į konkrečias plieną eksportuojančias šalis, pasinaudojant nuolaidomis savo partneriams – jau pažadėtos lengvatos Kanadai ir Meksikai.
– Kokia tikimybė, jog Europos šalys (pirmiausia Vokietija ir Prancūzija) atsakys JAV tuo pačiu, t. y., prasidės klasikinis muitų karas?
– Tikimybė visada yra, bet ji nedidelė. Manau, kad labiau tikėtinas ne „karas“, o pasistumdymas, koks jau gana ilgą laiką vyksta dėl jautienos, augintos naudojant hormonus, bei genetiškai modifikuotų organizmų importo į Europą.
– Kokias pasekmes toks muitų karas atneštų Lietuvai bei jos kaimynėms?
– Nereikšmingas, nes kol kas ribojamos prekės nėra pagrindinių Lietuvos ir jos kaimynių eksporto prekių sąraše. Būtų blogiau, jei prekių sąrašas išsiplėstų.
Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų nedidelių šalių, yra maža ir atvira, labai priklausoma nuo importo ir eksporto sąlygų, todėl masiški muitų karai pareikalautų didelių piniginių išteklių eksporto perorientavimui.
– Kiek ilgai būtų juntamos galimo muitų karo pasekmės? Yra pavyzdžių, kad šalių ekonomikoms visiškai atsigauti prireikia daugiau nei penkmečio.
– Didelio masto muitų karas neišvengiamai sunaikina dalį pramonės eksportuojančioje šalyje.
Ji gali bandyti išvengti tokio likimo ieškodama kitų importuotojų, perkeldama gamybą į apsaugotos muitais teritorijos vidų. Tokia praktika labai paplitusi.
Taip pat galima skatinti tos produkcijos vartojimo augimą savo šalies viduje arba kuriant naujas, inovatyvias, aukšto technologinio lygio pramones.
– Ar yra bent teorinių galimybių tam pasiruošti iš anksto?
– Kuo šalies ekonomika įvairesnė, kuo įvairesni jos prekybos partneriai, tuo jai sunkiau pakenkti apribojus kokio nors vieno produkto eksportą. Jei yra gaminami sunkiai nukopijuojami ir daug kam reikalingi produktai, sunku sunaikinti tokią gamybą – daug suinteresuotų, kad ji tęstųsi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų11
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...