- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žuvininkystės sistemoje tarsi ir vyksta rimtos pertvarkos, bet dalis žvejų tikina, kad jos yra tarsi imituojamos.
Ryžtinga pertvarka
Nuo šių metų pradžios Klaipėdoje veikia žuvininkystės tarnyba, buvusi Vilniuje. Nuo 182 iki 149 žmonių sumažėjo tarnybos darbuotojų skaičius. Joje nebeliko ne tik buvusios direktorės Indrės Šidlauskienės, bet ir jos pavaduotojo, Klaipėdoje dirbusio Vaclovo Petkaus.
Vyko tarnybinis tyrimas ir kito šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo Aido Adomaičio.
Suplanuota iki liepos 1 d. Klaipėdos universitetui perduoti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus infrastruktūrą Kopgalyje. Iki rugsėjo 1 dienos suplanuota įsteigti atskirą Žuvininkystės tarnybos padalinį žuvivaisa. Po šių pertvarkymų Žuvininkystės tarnyboje liks tik apie 50 darbuotojų.
Visuose etapuose pertvarką lydėjo nepasitenkinimai, kad mažinama jos kompetencija. Tai suprantama, nes ji palietė nemažai žmonių. Bet ryžtingai buvo žengiama link užsibrėžto tikslo. Taip turėtų būti visose srityse, nes sumažėjus Lietuvoje žmonių skaičiui, tiek daug valdininkų nebereikia
„Pertvarka - ne vienos nakties planas, prie jo eita žingsnis po žingsnio, siekiant kartu su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais atnaujinti ir sustiprinti šią tarnybą, kad darbas vyktų sklandžiau, efektyviau ir taupiau“, - teigė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Dalis žvejų nepatenkinta
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad nauju Žuvininkystės tarnybos vadovu išrinktas Tomas Kazlauskas. Jis dirbo Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyriaus vedėju.
Iš viso į šią pareigybę pretendavo 18 asmenų, bet du atsiėmė dokumentus, keturi neišlaikė vadovavimo gebėjimo testų, dar keli neatvyko į konkursą. Vadovas buvo renkamas iš 9 asmenų.
Komisija buvo griežta, į ją be Žemės ūkio ministerijos atstovų buvo įtraukti premjero įgaliotas atstovas, Valstybės tarnybos departamento deleguotas narys.
Atrodytų, kad po tokio konkurso abejonių dėl jo skaidrumo nebeturėtų kilti. Tačiau nepatenkintų T.Kazlausko išrinkimu yra ir ne kur nors kitur, o Klaipėdoje, tarp žvejų.
Labiausiai užkliuvo tai, kad T.Kazlauskas išrinktas iš buvusios Žuvininkystės tarnybos nomenklatūros Vilniuje.
„Mano nuomone, naujas tarnybos vadovas tęs senąjį kursą, o be to ir buvusių Tarnybos vadovų darbelius dar reikės pridengti“, - svarstė Arvydas Žiogas.
Jo nuomone, T.Kazlauskas neatliko tinkamai savo tiesioginių su darbu susijusių funkcijų ir nesugebėjo tinkamai įvertinti menkių išteklių būklės, todėl nėra pagrindo perskirstyti žvejybos kvotas.
Tokiu būdu žvejybos įmonės yra paliktos be žvejybos kvotų ir jų laukia tik bankrotas, kitaip tariant subalansuos sektorių per įmonių bankrotus.
„Mano nuomone T.Kazlauskas, vilnietis atvyksta į Klaipėdą užbaigti Baltijos jūros žvejybinio laivyno sunaikinimą“, - svarstė A.Žiogas.
Jo nuomone, pertvarka buvo vykdoma tam, kad įvyktų esminis organizacinis persitvarkymas, atsirastų naujas požiūris į žvejybą. Tačiau, lūžis neįvyko, gyvensime po senovei su visomis problemomis toliau. Žuvininkystės pareigūnai turi labai daug galių sutvarkyti šį sektorių. Vien įvedus didžiųjų žvejybos laivų nuolatinę kontrolę (vaizdo arba nuolatos laive esantis inspektorius) pavyktų perskirstyti kvotas nes yra pagrįsta rizika, kad sugavimai yra neteisingai deklaruojami.
Tačiau patys žvejai dėl požiūrio į naująjį Žuvininkystės tarnybos vadovą nėra vieningi. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad žino T.Kazlauską ir iš visų kandidatų jis buvęs geriausias. Ši asociacija siūlė tarnybos vadovų konkurse dalyvauti Europos Komisijos žvejybos inspektoriumi dirbusį Remigijų Saką, bet jis neišlaikė vadovavimo gebėjimų testo.
Rėžė nevyniodamas į vatą
Žinoma, kad konkurse dalyvavo ir daugiau klaipėdiečių, tarp jų ir žvejybos bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius, dar keli klaipėdiečiai.
Kodėl nebuvo išrinktas klaipėdietis, o dirbti į Klaipėdą važiuos žmogus iš Vilniaus? Ar Klaipėdiečiai prastai pasirodė konkurse?
Ne iš vieno girdėjau teiginį, kad geriau žvejų problemų nei bendrovės „Rikneda“ vadovas S.Vagnorius tikrai niekas negalėjo žinoti.
S.Vagnorius teigė nesuprantantis, kodėl jam buvo skirtas palyginti nedidelis balas. Galbūt lėmė tai, kad jis atvirai dėstė, jog žvejų situacija esanti apgailėtina. Jis komisijai aiškino, kad Baltijos jūros žvejybos versle maždaug pusę laivų reikia supjaustyti, o laivui paskirti kvotų tiek, kad jis per metus galėtų uždirbti ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų. Tada laivas bus rentabilus, išlaikys įgulas. Taip padarę latviai ir estai. Jie gavę kompensacijas už nereikalingus supjaustytus laivus. Iš tų pinigų jie perkantys žvejybos laivus su kvotomis Lietuvoje. Taip pat jis kalbėjo apie kvotų skirstymą, laivų pajėgumą, kuris nesubalansuotas, vienos verslo grupės įsigalėjimą Lietuvos Baltijos jūros žvejyboje, žuvų produkcijos pridėtinės vertės kūrimą, dirbtinį žvejų verslo stūmimą link bankroto.
„Aš esu nesisteminis žmogus ir sistemai matyt netinkamas. Gal kiek per aštriai pasakiau, nevyniodamas į vatą ir komisijai matyt nepatiko. Tarpais mane stengdavosi pertraukti“, - prisiminė S.Vagnorius, pridėdamas, kad ten Vilniuje valdininkai ne labai supranta, ką daro su žvejais Klaipėdoje.
S.Vagnorius mano, kad konkursas buvęs šališkas, galbūt jau iš anksto viskas buvę nuspręsta. Jis žada paprašyti iš konkurso rengėjų konkurso medžiagą, įrašus ir su jais susipažinti. Galbūt netgi kreipsis į teismą? „Rikneda“ turi bylinėjimosi su Vilniaus tarnybomis patirties, kai jo bendrovei neskyrė dalį iš kitos bendrovės išpirktų kvotų. Teismas pripažino, kad kvotų dalis iš „Riknedos“ buvo atimta neteisėtai. Taip pat „Rikneda“ bylinėjasi ir dėl pradangintų jos žvejybos boto pajėgumų. S.Vagnorius buvo ir vienas iš kreipimosi į Europos Teisingumo teismą iniciatorių, kur žvejai bylinėjasi prieš Lietuvos valstybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...