- Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą.
Antro pagal dydį šalyje Esbjergo uosto krantinių ilgis – 14 metrų, Klaipėdos – du kartus ilgesnis. Tačiau Danijos uostas išsiskiria struktūra. Čia nėra sandėlių ar perdirbimo įmonių. Ne kartą keitęs veiklą – pradėjęs eksportuoti žemės ūkio produktus, vėliau tapęs vienu didžiausių žvejybos uostų Europoje, prieš beveik penkis dešimtmečius netoliese radus naftos, ėmėsi šios veiklos. O nuo 2000-ųjų metų Esbjergo uostas stato vėjo jėgaines Šiaurės jūroje. Jėgainių dalims laikyti uoste tiesiog reikalingos plynos aikštelės.
„Sėkmė šioje veikloje mus lydi, nes turime visko, ko reikia. Pirmiausia – labai daug vėjo, pakankamai teritorijos, kad galėtume plėtoti šią veiklą. O svarbiausia – turime savo vėjo jėgainių gamybos pramonę – projektuotojų, gamintojų, specialių laivų“, – džiaugėsi Esbjergo uosto direkcijos komercijos direktorius Jesperis Bankas.
Esbjergo uoste vėjo jėgainės ne tik surenkamos, bet ir testuojamos, nes testuoti jas jūroje kainuotų 10-imt kartų brangiau. Surinktos jėgainės specialiu laivu išplukdomos į jėgainių parką jūroje. Pastatyti vieną turbiną jūroje kainuoja iki 12 mln. eurų.
„Pagrindinė mūsų rinka yra Šiaurės jūra – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija. Bet matome galimybių ir kitoje Danijos pusėje, tai yra Baltijos jūroje. Žiūrėsime kur galima bus plėstis“, – planais dalinosi J. Bankas.
Manau, mes galėtumėm labai stipriai didžiuotis, jeigu mums pavyktų bent dalį tai, kas čia yra daroma, daryti Klaipėdoje.
Jūroje esančios vėjo jėgainės pagamina apie 45 proc. visos šalies elektros energijos. Tačiau būna tokių vėjuotų dienų, kuriomis specialistai itin džiaugiasi, nes tuomet naudojamasi 100 proc. vėjo jėgainių pagaminama elektra. Visos kitos elektrinės tiesiog būna išjungiamos.
Vėjo jėgainių pramonę Danijoje remia vyriausybė, kuri dešimčiai metų garantuoja elektros supirkimą. Tačiau uostas ir pats investuoja ir plėtoja šią veiklą.
„Manau, mes galėtumėm labai stipriai didžiuotis, jeigu mums pavyktų bent dalį tai, kas čia yra daroma, daryti Klaipėdoje. Išnaudojant mūsų žmonių potencialą, mūsų jaunų žmonių pritraukimą, mūsų universitetą, aukštesniąsias mokyklas bei pramonės-laivų statyklos įmones“, – teigė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Mokslininkų teigimu, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje vėjo jėgainių parkai galėtų atsirasti po kelerių metų. Jau yra parengti du galimybių projektai, kuriems pritarė aplinkosaugininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...