- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privalomas atlyginimų skelbimas neatneš jokios naudos, o tik bus papildoma našta verslui.
„Bus papildoma našta verslui, naudos apskritai jokios neduos. Man visiškai nesuprantama, kam viso šito žaidimo reikėjo ir kas tikrins, jeigu kažkas nepaskelbs ar paskelbs ne tokį atlyginimą. Kas bus, jeigu sutariama, kad žmogus dirbs kelias valandas pagal individualią sutartį, todėl nebus to minimalaus skelbto užmokesčio. Daug klausimų atsiranda, kaip bus tikrinami, administruojami (įmonės – ELTA) praktikoje“, – Eltai sakė D. Arlauskas.
Jis teigė, kad jam nesuprantami projekto iniciatorių keliami tikslai, kad su naująja tvarka bus geresnės sąlygos kolektyvinių sutarčių pasirašymui.
„Man tai šiek tiek juokingai atrodo, nes 99,7 proc. Lietuvos įmonių yra smulkios ir vidutinės, absoliuti dauguma yra smulkios, kur dirba iki 9 darbuotojų, ir apie jokias kolektyvines sutartis ten niekas nekalba. Atlyginimų skelbimas – daugiau nei juokinga“, – įsitikinęs LDK generalinis direktorius.
Anot D. Arlausko, kai kuriais atvejais įvertinti, kokį atlyginimą būtų galima mokėti įsidarbinančiajam, gali būti įmanoma tik atsižvelgiant į individualius darbuotojo sugebėjimus.
Atlyginimų skelbimas – daugiau nei juokinga.
„Mes puikiai suprantame, kad jeigu žmogus dirba ant konvejerio, kaip ir viskas aišku, (jo atlyginimas – ELTA) beveik vienodas su tais, kurie dirba jam iš kairės arba iš dešinės, nes greitai visi susižinos, kiek tu gauni. Tačiau, kai žmogus dirba kūrybinį darbą, nuo labai individualių gebėjimų priklauso, kiek uždirbsi. Jei dirbi tokį darbą ir generuoji įmonei pinigus, tiesiog sutariama, kad nuo sugeneruotų pinigų darbuotojas gaus kažkokį procentą. Taip pat yra labai daug įmonių, kurios samdo nebūtinai pagal darbo sutartį“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
LDK generalinis direktorius pastebėjo, kad praktika skelbti atlyginimus atėjo iš užsienio, tačiau ten, anot jo, yra kitokia rinka.
„Projekto iniciatoriai šiek tiek atsiliko laike. Darbo rinka žymiai toliau nuėjo, nei tie visi sumąstymai. Jie tai paėmė iš užsienio praktikos. (...) Bet ten įmonės skelbia tik dėl to, kad joms taip patogiau. (...) Pas juos yra nusistovėjusi rinka. Konkrečiose specialybėse, pavyzdžiui, vairuotojo, santechniko, kirpėjos, valytojų, tai ir pas mus yra įmonės, kurios skelbia tokiais atvejais, koks jų siūlomas atlyginimas. Bet mes kalbame apie visiškai kitką – kad valdžia kišasi į visus reikalus, nustato šakutes, kurios yra visiškai beprasmiškos“, – sakė D. Arlauskas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.
Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.
Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...