- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje bedarbių įtraukimui į darbo rinką skiriami šimtai milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų, tačiau jų įsisavinimas galėtų būti kur kas efektyvesnis, sako darbdaviai.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės teigimu, ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skiriami „milžiniški pinigai“.
„Norėtųsi, kad tie pinigai padėtų. Tikslas ir idėja labai gera - darbo jėgos reikia, tik klausimas - ar mes tuos pinigus išmėtysime, ar bus rezultatas - kažkoks procentas turėtų grįžti į darbo rinką, kad nereikėtų mokėti bedarbio pašalpų ir į „Sodrą“ įplauktų daugiau pajamų“, - BNS sakė D.Vilytė.
Darbo biržos atstovė sako, kad pusė žmonių, kuriuos apmoko Darbo birža, turi garantijas, kad gaus darbo.
K. Miškinienė: ilgalaikius bedarbius – savivaldybėms
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė socialdemokratė Kristina Miškinienė siūlo keisti ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką tvarką.
„Žmonės labai piktinasi ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką. Jie pastebi, kad tų žmonių problemoms spręsti valdžia nuolat randa lėšų. Ir jos patenka tiems patiems asmenims atvesti juos į darbo rinką. Ką reiškia ilgalaikiai bedarbiai? Tai dažniausiai niekada neįsiliesiantys į darbo rinką asmenys dėl turimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo ir socialinio išsilavinimo stokos, todėl jiems reikalinga kompleksinė pagalba, įskaitant ir privalomą gydymą nuo priklausomybių“, - BNS teigė parlamentarė.
Pasak jos, geriausia išeitis būtų šias Darbo biržos funkcijas perduoti savivaldybėms.
„Tie žmonės, prižiūrimi savivaldybių darbuotojų, galėtų dirbti viešuosius ar visuomeninius darbus, nes dabar ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skirti pinigai vėjais nueina. Jau kiek metų aiškiname, kad reikia dirti ir užsidirbti patiems, jie jau įgiję visokių profesinių įgūdžių, reikia juos imti ir įdarbinti realiai“, - teigė Seimo komiteto narė.
V. Sutkus: reikia ruošti tikslingai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus BNS teigė jau seniai pasigendąs Darbo biržos bendradarbiavimo su verslu.
„Jie savo ruožtu kažką daro - tuos pinigus kažkaip išleidžia, bet mes esame ne kartą sakę, kad tiek įdarbinimo, tiek kaštų prasme būtų efektyviau bendradarbiauti ir su verslo asociacijomis - būtų didesnis ryšys su darbdaviais ir būtų galima nuolat konsultuotis, kokių darbuotojų reikia, kaip juos mokyti. Priešingu atveju tai - tik pinigų išleidimas šiaip sau, nes mokai žmogų nežinia ko, nežinia, ar to apskritai reikia, ką jis darys išmokęs“, - BNS teigė konfederacijos vadovas.
„Galima sakyti, kad tas žmogus, kai yra Darbo biržos mokymuose, nevagiliauja. Tai jau gerai. Bet būtų geriau, kad žmogus būtų tikslingai ruošiamas darbo vietai“ - pridūrė jis.
V.Sutkus atmeta kaltinimus darbdaviams, kad su Darbo birža nebando aktyviau tartis dėl įvairesnio bedarbių įdarbinimo po apmokymų: „Mes reikalaujame, esame ne artą apie tai kalbėję ir susitikimuose įvairiuose sakę, tiesiog nekreipia dėmesio į mus - viskas lieka po senovei“.
Perkvalifikavimo paslaugų pirkimai – įtartini
Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis sako, kad Darbo birža neatsižvelgia į darbdavių pastabas, kokių ir kiek specialistų jiems reikia.
„Kalbant apie konkretų parengimą, čia mūsų nuomonės nelabai yra paisoma - daugiau yra Darbo biržos ir tęstinio mokymo centrų reikalas, ko ir kaip jie moko. Stebime procesą, kurio rezultatas turėtų būti žmonės, kurie ateitų pas mus į įmones, bet mes jų nematome. O kur gi jie yra?“, - BNS teigė V.Levickis.
Jis tikina, esą programos rengiamos pagal ES reikalavimus, nes joms gaunama ES parama: „Tokios svarbios paslaugos, o perkamos už mažiausią kainą, kvalifikacinių reikalavimų skirtumai, kuriuos pateikia paslaugų teikėjai, skiriasi tris kartus“.
Pasak jo, dauguma Lietuvos bedarbių yra vadinamieji struktūriniai bedarbiai - tie, kurie nedirba ne todėl, kad jų įgūdžiai neatitinka rinkos poreikių, o todėl, kad nenori, dirba šešėlyje, yra arti asocialumo ribos.
„Jie neturi šanso pritapti - kiek mes beišleistume jų integracijai į darbo rinką, tas nepakeis situacijos - jie į įmones dirbti neateis. Tą mes puikiai matome“, - tvirtino V.Levickis.
„Pasikalbi su žmogumi, kuris pavyzdžiui, pabaigė administratoriaus kursus, ir supranti, kad jis to darbo neketina dirbti, bet jam liepė ateiti - kitaip jis neteks bedarbio pašalpos. Mes tokio žmogaus nepriimsime, nes jis neturi motyvacijos dirbti“, - kalbėjo Darbdavių konfederacijos atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...