- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui žymiai sumažėjo minimalią mėnesio algą gaunančių darbuotojų skaičius, o patys darbuotojai aktyviau pradėjo ginti savo teises darbo ginčų komisijose. Taip pat Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimas, tačiau tai susiję ne tik su Darbo kodekso įsigaliojimu, bet ir darbuotojų trūkumu darbo rinkoje bei bendru ekonomikos augimu.
Tokios tendencijos stebimos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ir viceministrei Eglei Radišauskienei Vyriausybės pasitarime trečiadienį pristačius Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos rezultatus už pusantrų metų.
2017 metais minimalią mėnesio algą Lietuvoje gavo 65,3 tūkst. darbuotojų, o 2018 metais – 48,9 tūkst. Gaunančių minimalią algą mažėja dėl dviejų priežasčių – Darbo kodekse buvo nustatyta, kad minimali mėnesio alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, be to, buvo padėta taikyti „Sodros“ įmokų žemutinė riba.
Kartu su naujuoju Darbo kodeksu prie Valstybinės darbo inspekcijos veikiančios darbo ginčų komisijos įgijo platesnes galimybes nagrinėti ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Šis nagrinėjimas yra nemokamas ir dažniausiai ginčai yra išsprendžiami be teismo.
2018 metais darbo ginčų komisijos priėmė 12 proc. daugiau sprendimų nei 2017 metais. Daugiausia praėjusiais metais priimta sprendimų dėl nesumokėto darbo užmokesčio (5848 atvejai), kiek rečiau dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo (530 atvejai), žalos atlyginimo (381 atvejis), darbo sutarties sąlygų (139 atvejai), netinkamai subalansuoto darbo ir poilsio laiko (60 atvejų) arba dėl baudų skyrimo, jei darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimų (88 atvejai).
„Kartais darbuotojai nė nežino, kad savo teises galima ginti ir nesutarimus išspręsti be teismo bei nemokamai. Tiesiog reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos ir išdėstyti savo argumentus, paaiškinti savo skundo esmę. Sprendimais dažniausiai lieka patenkinti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, nes tik 10 proc. atvejų darbo ginčų komisijoje priimti sprendimai skundžiami teismams, o iš apskųstųjų teismai tenkina vos 12 proc. skundų. Tai reiškia, kad ginčų komisijoje priimti sprendimai yra subalansuoti ir patikimi“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Kartais darbuotojai nė nežino, kad savo teises galima ginti ir nesutarimus išspręsti be teismo bei nemokamai.
Darbo sutarčių sudarymas ir nutraukimas
Praėjusiais metais iš viso buvo sudaryta 624 tūkst. darbo sutarčių – iš jų 76 proc. neterminuotos, 19 proc. terminuotos ir 5 proc. kitų rūšių sutartys, pavyzdžiui, laikinosios, sezoninio darbo sutartys ir panašiai. Lyginant su 2017 metų antruoju pusmečiu – tendencijos išlieka beveik identiškos.
2018 metais sudaryta 28,8 tūkst. naujų rūšių darbo sutarčių. Naujų rūšių darbo sutartimis vadinamos projektinės, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi sutartys. Gana sparčiai daugėja projektinių darbo sutarčių, taip pat pameistrystės, bet darbo vietos dalijimosi sutarčių sumažėjo ir jos nėra populiarios.
Daugėja sudaromų darbo sutarčių su trečiųjų, tai yra ne Europos Sąjungos, šalių piliečiais: 2017 metų antrą pusmetį tokių sutarčių sudaryta 8,2 tūkst., 2018 metų pirmą pusmetį – 11,4 tūkst., pernai metų pabaigoje – 14 tūkst.
Darbo sutartys pernai, kaip ir anksčiau, dažniausiai nutraukiamos darbuotojo iniciatyva – 73 proc. Pasibaigus terminui nutraukta 13 proc. sutarčių, darbdavio iniciatyva – 6 proc., šalių susitarimu – 5 proc., kitais pagrindais – 3 proc.
Beje, atleidimas darbdavio valia išmokant 6 mėnesių išeitinę išmoką buvo taikytas 1 proc. – skaičiais tai sudaro 381 atvejį iš 470 tūkst.
Ilgalaikio darbo išmokos
Kartu su Darbo kodeksu atsirado nuostata, kad ilgiau nei 5 metus vienoje darbovietėje nebiudžetiniame sektoriuje nepertraukiamai dirbęs darbuotojas gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką.
Tam yra kelios sąlygos: pirma, į tokią išmoką galima pretenduoti, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, antra, jei dar per 3 mėnesius nesudaroma darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu.
Tokias išmokas 2018 metais gavo 4,4 tūkst. darbuotojų, vidutinė išmoka per mėnesį siekia 572 eurus. Išmoka gali sudaryti nuo 1 iki 3 vidutinių darbuotojo mėnesio darbo užmokesčių, priklausomai nuo išdirbtų metų skaičiaus.
Kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos reikia į „Sodrą“ per 6 mėnesius nuo atleidimo.
Darbo užmokesčio augimas
Aptariamu laikotarpiu Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimas: 2015 metais pokytis sudarė 5,4 proc., 2016 metais – 8,4 proc., 2017 metais – 8,6 proc., o 2018 metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis augo 9,6 proc.
Užimtumo tarnyba apklausė 4,5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 238 tūkst. darbuotojų. Jų buvo paprašyta išreikšti nuomonę apie darbo rinkos tendencijas 2019 metams. Remiantis apklausa, 57 proc. darbdavių manė, jog darbo užmokestis šiais metais iš esmės nesikeis, o 42 proc. tvirtino, kad darbo užmokestis augs. Planuojama, kad darbuotojų ir darbo sutarčių skaičius turėtų augti apie 5 proc.
Darbo kodeksas galioja nuo 2017 metų liepos mėnesio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...