- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas Lietuvą pakėlė iš 27-os į 15-vietą Darbo lankstumo indekse. Taip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir partnerių iš Pasaulio Banko „Doing Business“ duomenų sudarytas Darbo lankstumo indeksas ES ir EBPO šalims.
Tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių darbo santykių teisinis reguliavimas lanksčiausias yra Danijoje, JAV ir Japonijoje. Šiose šalyse terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu ir kt. Minėtosios valstybės išsaugo lyderių pozicijas, jose darbo santykių reguliavimas per pastaruosius metus nebuvo sugriežtintas.
Lietuva pakilo daugiausiai – iš 27-os į 15-ąją vietą tarp visų ES ir EBPO valstybių narių, aplenkdama Estiją, užėmusią 28-ą vietą, ir Latviją, likusią 20-oje vietoje. Tai daugiausia susiję su naujuoju Darbo kodeksu – Lietuvoje buvo reikšmingai sumažinti darbuotojų atleidimo kaštai darbdaviui (įvedant kompensavimą iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo) ir sutrumpintas išankstinio pranešimo apie atleidimą terminas.
Labiausiai indekse nukrito Islandija: ji smuktelėjo iš 12-tos į 19-tą poziciją, nes buvo sugriežtintos sąlygos darbui nakties metu, poilsio dienomis ir viršvalandžiams. Tuo tarpu Norvegija pakilo per 5 vietas, nes buvo sumažinti apribojimai darbui nakties metu ir poilsio dienomis bei sumažintas viršvalandžių reguliavimas.
„Lankstus darbo santykių reguliavimas skatina užimtumą, mažina nedarbą, didina darbo jėgos mobilumą tarp sektorių, t. y. leidžia ekonomikai greičiau prisitaikyti prie pakilimų ar nuosmukių. Dar daugiau, nors pirmaujančios šalys – Danija, JAV ir Japonija – turi labai skirtingas darbo reguliavimo sistemas, jos visos yra lanksčios“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Karolina Mickutė.
„Pagal verslo aplinkos konkurencingumą Lietuva yra 8-a iš 42-ių ES ir EBPO šalių, tačiau tik 15-a pagal Darbo santykių lankstumą. Darbo santykių reforma buvo žingsnis teisinga linkme, tačiau Darbo kodeksas dar ne tiek lankstus, kiek reikia XXI amžiui, ir ne tiek liberalus, kiek kritikuoja oponentai“, – reziumuoja Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais iš Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos parengė Darbo lankstumo indeksą 2019. ES ir EBPO šalių Darbo lankstumo indeksas sudarytas naudojant Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ indekso duomenis. Sudarant Indeksą vertinama 41-os ES ir EBPO valstybės daugiau kaip 30 darbo santykių reguliavimo rodiklių. Naudojant šiuos duomenis, apskaičiuojami kiekvienos valstybės darbo santykių lankstumo balai darbo laiko, samdos ir atleidimo reguliavimo srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai1
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų15
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...