Darbo netrūksta, o bedarbių vis daugėja ir daugėja

Padėtis stabilizuojasi?

Šią savaitę Europos darbo rinkos barometras paskelbė, kad, nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelyje Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Šis išsamus tarptautinis tyrimas, pasak Lietuvos užimtumo tarnybos, skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Europos darbo rinkos barometro rodiklis rugsėjį siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija – balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo. Tad šiuo metu dalis nuosmukio yra kompensuota.

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką", – aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio–vasario mėnesiais.

Deja, Lietuvoje jaučiamas kiek labiau pesimistinis darbo rinkos pulsas. Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, praėjusią savaitę komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Pasak jos, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų.

"Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio–vasario mėnesiais, – BNS komentavo I.Balnanosienė. – Rudenį mažėja darbo pasiūlymų, nes mažėja sezoninių darbų apimtys, mažėja darbo žemės ūkio sektoriuje, tam tikros paslaugų sritys susitraukia."

Nerimo signalai

O statybų verslo atstovai kalba apie susiklosčiusią paradoksalią situaciją šio sektoriaus darbo rinkoje: bedarbių daugėja, o darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. LSA teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio 1 d. statybų sektoriuje buvo registruotas rekordinis darbo neturinčių asmenų skaičius – 15 351. Per pastaruosius tris mėnesius statybos specialistų nedarbas išaugo beveik trečdaliu ir sudaro daugiau nei dešimtadalį visų šalyje darbo ieškančių asmenų. Tačiau darbuotojų paklausa statybose tendencingai auga po 1–2 proc. kas mėnesį ir darbdaviai registruoja vis daugiau darbo pasiūlymų, bet reikalingų specialistų negali rasti.

"Tendencijos liudija ne tik sumažėjusias statybos darbų apimtis, tačiau ir tai, kad nedarbo išmokas siekia gauti vis daugiau asmenų, neturinčių reikiamų kompetencijų atlikti statybinius darbus ir negalinčių rasti darbo vietos. Tikėtina, kad tai anksčiau nelegaliai veiklą vykdę asmenys. Šiandien statybų darbo rinkoje vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas", – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

2020 m. pirmąjį pusmetį darbo jėgos paklausa statybų sektoriuje augo 1,7 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pasak D.Gedvilo, daugiau nei pusė visų registruotų darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems darbininkams. Darbdaviams labiausiai trūksta siauros specializacijos specialistų, tokių kaip statybininkų montuotojų, mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, betonuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, pastolininkų.

"Šiandien vienam darbo ieškančiam montuotojui tenka beveik keturios laisvos darbo vietos, betonuotojui – trys, o vamzdynų montuotojui – dvi. Tai rodo, kad rinkoje itin trūksta kvalifikuotų ir kokybiškai dirbti gebančių statybininkų, o Užimtumo tarnyboje matomas antplūdis asmenų, kuriuos turbūt vargiai galėtume vadinti šios profesijos atstovais. Darbdaviams dabar itin sudėtinga rasti reikalingus darbuotojus, todėl trūkstamas darbo vietas bandoma užpildyti pasitelkiant darbuotojus iš trečiųjų šalių", – sako D.Gedvilas.

Kvalifikacijos įrodymas

LSA prezidento teigimu, statybų sektoriaus darbo rinkos padėtis indikuoja privalomos Statybininko (STATREG) kortelės įvedimo poreikį, siekiant įvertinti, ar asmuo tikrai geba atlikti statybinius darbus ir vadinti save statybininku.

"Privaloma Statybininko (STATREG) kortelė leistų ne tik sumažinti nelegalaus darbo mastą statybų sektoriuje, bet ir įvertinti, ar asmuo turi reikiamas žinias ir kompetencijas atlikti statybinius darbus. Užimtumo tarnyboje užsiregistravę daugiau nei 15 tūkst. darbo ieškančių asmenų turėtų būti ištestuoti, ar iš tiesų yra statybininkai. Einant šiuo keliu, būtų efektyviai naudojamos valstybės lėšos, o užsakovai apsaugoti nuo nekokybiškai atliktų statybos darbų. Šiandien Lietuvos statybininkų asociacijos išduodamas STATREG korteles jau daugiau nei metus savanoriškai diegia vis daugiau statybų bendrovių", – siūlo D.Gedvilas.

Užimtumo tarnyboje užsiregistravę daugiau nei 15 tūkst. darbo ieškančių asmenų turėtų būti ištestuoti, ar iš tiesų yra statybininkai.

Statybininko kortelėje, kuri išduodama nuo 2018-ųjų, yra kaupiama informacija apie asmens turimas kompetencijas, kvalifikaciją, darbovietę, patirtį. Kompetencijų vertinimą atlieka profesionalūs vertintojai iš visų Lietuvos regionų, turintys statybos srities ekspertines žinias ir atitinkantys aukštus reikalavimus.

9 mėnesių statistika

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. šalyje buvo registruota 243,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 106,3 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 7,7 tūkst. daugiau nei šių metų rugsėjo 1 d. Registruotas nedarbas spalio 1 d. siekė 14,1 proc.

Tiek moterų, tiek vyrų nedarbo rodikliai rugsėjo mėnesį augo 0,5 proc. Darbo neturinčios moterys spalio 1 d. sudarė 14,5 proc. šalies darbingo amžiaus moterų, t.y. 6,4 proc. daugiau nei praėjusių metų spalio 1 d. Registruotas vyrų nedarbas siekė 13,8 proc. Palyginti su praėjusių metų spalio 1 d., vyrų nedarbas augo 6 proc.

Spalio 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 123,7 tūkst. darbo neturinčių moterų ir 119,6 tūkst. vyrų. Bedarbių moterų skaičius, palyginti su 2019 m. spalio 1 d., augo 54,2 tūkst., vyrų – 52,1 tūkst.

Jaunuolių iki 29 metų amžiaus šių metų spalio 1 d. buvo registruota 59,9 tūkst. Jie sudarė 13,5 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Palyginti su rugsėjo 1 d., jaunimo iki 29 metų nedarbo rodiklis augo 2,2 proc. punkto, o lyginant su praėjusių metų spalio 1 d. – 8 proc. punkto.

Spalio 1 d. registruota 90,6 tūkst. darbo neturinčių vyresnių nei 50 metų asmenų. Jie sudarė 16,5 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Vyresniųjų registruoto nedarbo rodiklis buvo 2,4 procentinio punkto aukštesnis už bendrą registruotą nedarbą, bet, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išliko nepakitęs.

Ilgalaikių bedarbių skaičius per rugsėjį išaugo 3,7 tūkst. Šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje jų registruota 53,7 tūkst. – ilgalaikiai bedarbiai sudarė 22,1 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Palyginti su 2019 m. spalio 1 d., šiemet ilgalaikių bedarbių yra 25,3 tūkst. daugiau.

Jaunimo registruotas nedarbas auga sparčiausiai. Pusė (51,7 proc.) rugsėjį įregistruotų darbo neturinčių asmenų – jaunimas iki 29 metų. Palyginti su rugpjūčiu, šios amžiaus grupės asmenų registracija Užimtumo tarnyboje išaugo 48,8 proc.