- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 932,7 eurų - gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 671,7 euro - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas bei kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai - Telšių (3,4 proc.).
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai - Vilniaus (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5 proc. Tauragės iki 8,9 proc. Telšių.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse nuo 7,1 proc. Klaipėdos iki 10,6 proc. Alytaus.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.
Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Kėdainių - sumažėjo 5,9 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis išaugo Rietavo (10,5 proc.) savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (960 eurų) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 121,3 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (590,2 euro) rajono savivaldybės darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 369,8 euro.
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 1,2 proc. Zarasų rajono iki 17,7 proc. Rietavo.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 8,3 tūkst. (0,7 proc.). Tai lėmė padidėjęs darbuotojų skaičius visose apskrityse: nuo 0,3 proc. Vilniaus iki 2 proc. Alytaus apskrityje.
Antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Panevėžio miesto - sumažėjo 0,2 proc. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo Neringos (9,1 proc.) ir Palangos miesto (8,5 proc.) savivaldybėse.
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu), vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 11,5 tūkst., arba 0,9 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Panevėžio, Tauragės ir Utenos, kuriose sumažėjo atitinkamai 0,3, 1,3 ir 1,9 proc.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 38 savivaldybėse, labiausiai - Birštono (17,1 proc.), o sumažėjo 22 savivaldybėse, daugiausia - Rietavo (7,5 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...