- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 035 eurų ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 3,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 846,7 eurų ir padidėjo 3,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. antrąjį ketvirtį buvo 188,3 eurų.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo visose apskrityse - nuo 3,1 proc. Telšių iki 4,9 proc. Šiaulių.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią - 1 035 eurų - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 736,4 eurų - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai - 4,2 proc. - išaugo Šiaulių apskrityje. Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 11 proc. - Vilniaus apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,7 iki 10,6 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse - nuo 7 iki 10,1 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo šių metų sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,4 proc. Elektrėnų iki 7,2 proc. Jurbarko rajono.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 1 069,4 eurų - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 142,7 eurų viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (639,3 eurų) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 430,1 eurų).
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,2 proc. Pagėgių iki 15,5 proc. Neringos, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...