- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo anksčiau, įsibėgėjant statybų sezonui, kovo-balandžio mėnesiais inspektoriai intensyviau tikrino statybvietes nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Per šį intensyvių tikrinimų laikotarpį darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų daugiau nei 200 statybviečių. Darbdaviams buvo surašytas 61 privalomai vykdytinas reikalavimas bei 41 administracinių nusižengimų protokolas. Statybvietėse nustatyta ir apie 100 galimai nelegaliai dirbusių asmenų.
Nors apie būsimus patikrinimus VDI iš anksto viešai pranešė, atliktų inspektavimų duomenimis, nesaugiai, pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, rizikuodami gyvybe ar sveikata dirbo daugiau nei 100 asmenų. Didžioji dalis – apie 80 proc. šalintinų pažeidimų užfiksuota dėl darbdavių netinkamai įrengtų darbo vietų.
„Ypač neramina tai, kad statybvietėse net 16 proc. atvejų darbus organizuojantys statybos vadovai išvis neplanavo nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Statybos darbų technologijos projekte nebuvo numatytos priemonės, užtikrinančios saugų darbą statybos metu, arba toks projektas išvis nebuvo parengtas.
Tikrinimų metu darbo inspektoriai taip pat nustatė, kad daugiau nei trečdaliu atvejų statybos darbus organizuojantys vadovai nepasirūpino užtikrinti, kad pavojingos zonos statybvietėje (liftų šachtos, angos perdengimuose ir pan.) būtų aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.
Beveik 40 proc. tikrintų statybviečių buvo didžiulė grėsmė darbuotojams susižaloti ar žūti nukritus iš aukštai. Tai yra – nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (aptvarai, apsauginiai tinklai), statybvietėse naudojami pastoliai buvo sumontuoti netinkamai (atskiros jų dalys buvo nestabilios, žiojėjo pavojingi plyšiai ir pan.). Tikrinant nustatyta, kad apie 20 proc. atvejų darbuotojai nesaugiai naudojo nešiojamas kopėčias, tiek pat – nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių.
Darbo inspektoriai grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, įsitikinti, kad jie pašalinti pagal ankstesnius reikalavimus ar rekomendacijas. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad, jei tikrintose įmonėse bus ir vėl nustatyti analogiški darbuotojų gyvybei ir sveikatai gresiantys pažeidimai, atsakomybės darbo inspektoriai reikalaus visu griežtumu”, – informuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas R. Rakauskas.
VDI primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 80 iki 880 eurų.
Už tiesioginę grėsmę darbuotojo gyvybei darbų vadovas nubaustas 500 eurų. Viena iš ANK naujovių: jeigu dėl aukščiau minėtų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių numatyta 500-2000 eurų bauda. Šią nuostatą teko pritaikyti ir pastarųjų tikrinimų statybose metu. Vienam iš Šiaulių apskrities įmonių statybos darbų vadovų, leidusiam darbuotojams dirbti iškasoje, kurios gylis 5,6 m, nenaudojant saugos priemonių, užtikrinančių, kad nevirstų gruntas ir neužspaustų ten dirbančių darbuotojų, skirta 500 eurų bauda. Pagal minėtą ANK nuostatą darbo inspektoriai surašė administracinių nusižengimų protokolą ir darbdaviui, vienoje iš Klaipėdos statybviečių naudojusiam stacionarų bokštinį kėlimo kraną, kuriam nėra atlikta techninė patikra, nėra įgaliotos įstaigos išvados apie krano tinkamumą naudoti. Šiuo atveju teismas sprendimo dėl baudos dydžio dar nėra priėmęs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės11
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...