- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Akademinio personalo darbo užmokestis augo vidutiniškai du kartus sparčiau nei atlyginimai šalies ūkyje.
Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6 proc. iki 921 euro. Tuo metu valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.
„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, - pranešime teigia MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.
Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1154 eurus, universitetuose - 1556 eurus. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1538 eurus, universitetuose - 1699 eurus.
Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų.
Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų. Tyrėjų universitetuose augo 250 eurų, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 eurų prieš mokesčius.
Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse - šie atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc.
Pasak analitikės, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų ir toliau likti dėmesio centre.
„Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai-du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių studentai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, - sakė K. Masevičiūtė.
Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui.
„Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna kone dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, - teigė K. Masevičiūtė.
MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 eurus, antrų-ketvirtų metų doktorantų - 836 eurus. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių10
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...