- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Sodros“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios iš daugiau nei 7000 gyventojų, kuriems susirgus COVID-19 liga nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl susirgimo vykdant profesinės veiklos funkcijas, beveik trečdalis – apie 2200 – gavo padidintą ligos išmoką, o likusiems skirtos įprasto dydžio ligos išmokos. Daugiausia tokių darbuotojų – tiesiogiai su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais dirbantys medikai.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas didesnės ligos išmokos mokamos tiems darbuotojams, kurie ekstremaliosios situacijos, taip pat karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, pagal kurias kontaktai su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu yra neišvengiami ar būtini. Tai patvirtinti prašoma darbdavių.
„Jeigu, pavyzdžiui, COVID-19 susirgusiam medikui informavus savo gydytoją apie tai, kad jis susirgo vykdydamas profesinės veiklos funkcijas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, atitinkantis laikinajame nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą kreipiamės į darbdavį jo patvirtinimo ir prašome trumpai pateikti užsikrėtimo aplinkybes. Išsamus darbuotojo susirgimo tyrimas nėra būtinas. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka COVID-19 infekciniame skyriuje, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas COVID-19 liga užsikrėtė savo funkcijas vykdydamas COVID-19 infekciniame skyriuje. Jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti nereikalaujame“, – sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Anot jo, tik darbdavys žino savo darbuotojų veiklos funkcijas ir kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas savo darbuotojo profesinės veiklos funkcijų vykdymą gali nustatyti, ar darbuotojo darbinėje veikloje buvo neišvengiamas kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Jeigu darbdavys patvirtina, kad darbuotojas COVID-19 liga užsikrėtė vykdydamas savo profesines pareigas, skiriama 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka. Jeigu darbdavys to neaptvirtina, mokama įprasta 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka.
Beje, neretai sveikatos priežiūros įstaigos „Sodrai“ pačios pateikia darbuotojų sąrašus, patvirtinančius, kad konkretūs darbuotojai (gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ar kitų profesijų darbuotojai) susirgo COVID-19 liga vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.
Gavus tokius sąrašus „Sodra“ į sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomos informacijos nesikreipia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...