A. Dulkys: valstybės įmonių valdyme – tarybinės planinės ekonomikos dvasia

„Pasakysiu atvirai, kada kaip valstybės kontrolierius susipažinau su auditų medžiaga, tiesiog atėjo pojūtis, kad tikrai dar tarybinė planinė ekonomika iš Lietuvos dar neišėjo (....) Apibendrinti skaičiai rodo, kad pati neūkiškiausia įmonė šiuo metu yra pati mūsų valstybė, jeigu ją įsivaizduotume kaip juridinį asmenį“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Pasak jo, dažnai negalima įžvelgti tiesiogino ryšio tarp šių įmonių veiklos ir valstybės ar savivaldybių funkcijų. 50 proc. valstybės įmonių, kurios tikslas yra verslo vertės augimas, dividendai ir pelno įmokos, 2013-2015 metais visiškai nemokėjo dividendų, kas dešimtos savivaldybės įmonės veikla neturi nieko bendra su savivaldos funkcijomis.

„Antra problemų grupė yra susijusi su teisine forma - jų gausa ne tik kad nekuria naudos valstybei, bet kai kuriais atvejais yra tik įrankis apeiti tam tikrus reikalavimus, kurie yra keliami biudžetinėms įstaigoms. Trečia problemų grupė yra susijusi su šių įmonių ir įstaigų valdysena - ji yra nenuosekli, tai atsispindi ir rezultatuose“, - aiškino A.Dulkys.

Pasak vyriausiojo auditoriaus Lauryno Bilkio, siekiant spręsti šių įmonių valdymo problemas, reikia ieškoti kompleksinių sprendimų ir vengti „lokalių gaisrų gesinimo“.

„Šiuo metu yra susikūrusi sistema, kai nėra aišku, ko valstybė tikisi iš savo įmonių (...) Turime įsisenėjusią sistemą, kurią bandome pritraukti prie gerosios praktikos valdysenos“, - tvirtino vyriausiasis auditorius Laurynas Bilkis.

Pasak jo, pirmiausiai valstybė turi nusistatyti, kokias funkcijas ji įsipareigoja atlikti visuomenei, po to - ar tokias funkcijas galima pirkti rinkoje, ar jas gali vykdyti tik valstybė, dar vėliau - ar valstybė nori finansinės grąžos, ar ją visiškai finansuoja biudžeto lėšomis - atsižvelgiant į tai, turėtų būti pasirenkama teisinė forma..

Pasak A.Dulkio, pertvarkant valstybės ir savivaldybių įmones, reikia pradėti nuo modernių vadybos priemonių, ką rekomenduoja ir EBPO, nekeliant konkretaus tikslo, kiek tokių įmonių turėtų būti.

„Būtų didžiulė klaida siekti kažkokio konkretaus skaičiaus, pirma reikėtų sutarti dėl turinio. Tas modernus investavimas į žmogiškąjį kapitalą, modernus požiūris į valdybą, jis ir pasakys, koks yra tikrasis tų įmonių skaičius“, - tvirtino A.Dulkys.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje labai dažnai daug dėmesio skiriama atskiroms savivaldybėms, įmonėms, viešiesiems pirkimams, tačiau nebandoma ieškoti giluminių problemų priežasčių.

„Mes siekiame paskatinti gilesnę ir savikritiškesnę diskusiją apie priežastis, nes kiekviena upė turi savo pradžią. Šiuo atveju Lietuvoje ta upės pradžia yra biudžeto valdysena, regioninės politikos neturėjimas, tada atitinkamai nesugebame sudėlioti valstybės investicijų, tam visam įgyvendinimui steigiame chaotiškai įvairių teisinių formų įmones, tos įmonės organizuoja pačias įvairiausias veiklas, organizuojama pirkimus, o mes pradedame juos analizuoti jų teisėtumą, skaidrumą ir efektyvumą, kai jų apskritai neturėjo būti“, - sakė valstybės kontrolierius.

„Tikimės, kad būtent Vyriausybė imsis to pagrindinio koordinatoriaus vaidmens, imsis tos analizės ir diskusijos“, - pridūrė A.Dulkys.

Valstybės kontrolės atliktų valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei, savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo ir veiklos vei viešųjų įstaigų steigimo ir valdymo auditų metu išanalizuoti duomenys apie 118 valstybės valdomų įmonių, 271 savivaldybės kontroliuojamą įmonę ir 668 valstybės ir savivaldybės viešąsias įstaigas.

Valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo vertė 2015-ųjų pabaigoje sudarė 5,2 mlrd. eurų, o jo grąža buvo tik 2,1 proc. (normalizuotas grąžos rodiklis buvo 4,4 proc.). Nustatytą 5 proc. siektiną metinę nuosavo kapitalo kainą pasiekė tik apie 40 proc. visų valstybės valdomų įmonių, kurioms taikomas šis reikalavimas, iš valstybės valdomų įmonių sumokėtų 104,52 mln. eurų dividendų sumos net 82 proc. teko energetikos holdingui „Lietuvos energija“.

Savivaldybės kontroliuojamų įmonių nuosavo kapitalo vertė 2015-ųjų pabaigoje siekė 1,26 mlrd. eurų, o grąža buvo neigiama - minus 0,42 procento. Šios įmonės išmokėjo tik 6,57 mln. eurų dividendų, iš kurių 75 proc. teko penkioms įmonėms. 2015 metais nuostolingai dirbo trečdalis savivaldybės kontroliuojamų įmonių, ketvirtadalio įmonių pelnas buvo iki 15 tūkst. eurų.

Į viešąsias įstaigas valstybė ir savivaldybės 2015 metų pabaigoje buvo investavusios 169 mln. eurų.