EK: Lietuva turi didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą

Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

„Šių metų ataskaita yra daug šviesesnė nei pernai, nes išgyvenome pačius geriausius ekonomikos metus nuo 2009 metų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. (...) Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra vienas didžiausių Europoje ir nelygybė mums vis dar kelia rūpesčių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

EK atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega teigė, kad nuo šių metų sausio įsigalioję mokestiniai pakeitimai turėtų sumažinti skurdo bei socialinės atskirties rodiklius.

„Lietuvos ekonomikos padangėje šviečia saulė, bet vienas iš debesų yra skurdas ir socialinė atskirtis. (...) Daugiausiai vilčių dedame į nuo sausio įsigaliojusius pasikeitimus, kai pirmąkart nuo 2008 metų buvo padidintas neapmokestinamų pajamų dydis, taip pat padidinta minimali alga. Nors šiandien dar negalime įvertinti šių reformų rezultato, bet teoriškai skaičiuojame, kad šios reformos leis sumažinti skurdo lygį 1-2 proc., taip pat socialinę nelygybę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Vaščega.

Anot jo, EK rekomendacijose Lietuvai nurodoma siekti didesnio žmonių įtraukimo į darbo rinką, ypatingai žemesnės kvalifikacijos darbuotojų bei neįgaliųjų.

„Reikia galvoti apie produktyvumo didinimą. Nors pernai jis atsigavo, ilgainiui mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir atsirandant spaudimui darbo rinkoje, atlyginimai augs ir tai mažins Lietuvos produktų konkurencingumą pasaulinėse rinkose“, – kalbėjo EK pareigūnas.

Komisijos atstovų teigimu, tarp Lietuvos problemų minima ir neefektyviai veikianti švietimo sistema.

„Švietimo sistemoje matome problemų dėl aukštojo ir vidurinio mokslo kokybės. Nors Lietuva turi daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, bet rezultatai yra prasti. Yra problemų su lėšų panaudojimu – net 15 proc. visų valstybės išlaidų skiriama švietimui, kai visoje ES – vidutiniškai 10 procentų. Tai rodo, kad lėšos investuojamos neefektyviai“, – teigė A. Pranckevičius.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, o padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai.

EK antradienį paskelbė Europos Sąjungos šalims skirtas ataskaitas, kuriose išanalizuoti jų iššūkiai. Šių ataskaitų pagrindu gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.