- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2018-2021 metams Finansų ministerija prognozuoja gerėjančias ekonomines tendencijas. Tikimasi nuosaikesnės kainų raidos, darbo užmokesčio, darbo našumo augimo, investicijų atsigavimo.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristatytas ministerijos parengtas Ekonominės raidos scenarijus 2018-2021 metams ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo.
Finansų viceministrės Miglės Tuskienės teigimu, išorės aplinkybės tapo palankesnės dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonominių aplinkybių. Investicijos didėja sparčiau, gyventojų pajamos taip pat auga sparčiau, nei tikėtasi.
„Taigi prognozės padidintos. Prognozuojame, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais - 2,8 proc. - tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo prognozuojama 2017 metų rudenį“, - sakė viceministrė.
Pasak M. Tuskienės, eksportas pernai augo sparčiai dėl partnerių rinkų atsigavimo. Tikėtina, kad augimas išliks spartus ir perspektyvoje.
Vidutinis darbo užmokestis, pasak viceministrės, augo sparčiau nei infliacija. Tokia tendencija turėtų išlikti ir ateityje.
Prognozuojama, kad padėtis darbo rinkoje darbuotojams išliks palanki visą vidutinį laikotarpį, todėl numatoma, kad darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 6,2 proc. per metus, o nedarbo lygis vidutinio laikotarpio pabaigoje gali sumažėti iki 5,9 proc.
Ministerijos teigimu, išblėsus vienkartinių veiksnių, lėmusių vidutinės metinės infliacijos šuolį 2017 metais, poveikiui, vidutiniu laikotarpiu tikimasi nuosaikesnės kainų raidos.
Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl naftos kainų, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos pokytis 2018 metais sieks 2,9 proc. - tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį, o 2019 metais - 2,4 proc., t. y. 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. vidutiniškai per metus.
Investicijos, prognozuojama, ateityje augs, nes įmonės dėl konkurencinės aplinkos priverstos investuoti.
„Tiesa, reikėtų investuoti ten, kur produktyvu, didesnė pridėtinė vertė, taip bus išvengta problemų dėl darbo našumo. Darbo našumas perspektyvoje turėtų augti panašiai, kaip darbo užmokestis, ir tai sveikos ekonomikos požymis“, - komentavo M. Tuskienė.
Tikimasi, kad svarų impulsą investicijų plėtrai sudarys 2018 metais numatomas ES fondų lėšomis finansuojami įgyvendinami investicijų projektai - jų apimtis bus dvigubai didesnė, nei 2017 metais. Vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendinami valstybinės svarbos susisiekimo infrastruktūros, energetikos srities investicijų projektai.
Šiuo metu vyraujančios tendencijos būsto rinkoje, ministerijos prognoze, vidutiniu laikotarpiu pernelyg pasikeisti neturėtų.
„2017 metais prislopusi būsto statyba turėtų išlikti panašaus lygio. Gerėjanti gyventojų finansinė padėtis išlaikys būsto paklausą, tačiau dėl vyraujančių demografinių tendencijų reikšmingo jos augimo vidutiniu laikotarpiu nesitikima. Dėl iki šiol sparčiai augusios būsto statybos tam tikruose Vilniaus mikrorajonuose jaučiamas naujų mokyklų poreikis, į kurį bus atsižvelgiama ir vidutiniu laikotarpiu planuojama statyti naujų mokyklų“, - teigiama ministerijos prognozėje.
Valstybės kontrolė 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijų patvirtino - padaryta išvada, kad jis atitinka ekonomikos aktualijas bei yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programos ir nacionalinio biudžeto projektams rengti.
Tai reiškia, kad viešųjų finansų planavimas bus atliekamas remiantis patikimomis makroekonominėmis prielaidomis.
Valstybės kontrolė teigia, kad Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, jog ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pabrėžė, kad didesnio ekonominio augimo ir geresnių prognozių vienas didžiausių stabdžių Lietuvoje yra demografinės priežastys - ne tik didelė emigracija, bet ir mirtingumo rodikliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...