- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva gali pasivyti Vakarų Europą ir šiuo metu yra palankiausioje pozicijoje tai padaryti per visą gyvavimo laikotarpį. Tačiau tam reikia greitų ir radikalių sprendimų, teigia didžiausių šalies bankų ekonomistai.
Pasak jo, būtina priimti sprendimus, kad Lietuvos ekonomika augtų kuo greičiau, šalis privalo mažinti biurokratinį aparatą ir dagiau investuoti į skaitmenizaciją.
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, per pastarąjį tūkstantmetį Lietuvos ekonomika vis kildavo, vėliau vėl krisdavo, o vienas aukso amžių buvo XVI amžiuje. Tačiau šalis niekada nesugebėjo pasivyti Vakarų.
„Tokio didelio progreso mes nesame turėję 600 metų, bet tai nereiškia, kad mes pasivysime Europą, jeigu juos pasivytume, padarytume tai, ko niekada nepadarėme anksčiau. (...) Mums kartais reikia labai greitai bėgti vien tam, kad neatsiliktume“, - konferencijoje sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, pasaulio ekonomika auga 3 proc., todėl Lietuvai, norinčiai ją pasivyti, reikia augti greičiau. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,9 proc., tad būtina išlaikyti spartesnį augimą.
Tokio didelio progreso mes nesame turėję 600 metų, bet tai nereiškia, kad mes pasivysime Europą, jeigu juos pasivytume, padarytume tai, ko niekada nepadarėme anksčiau.
Anot Ž. Maurico, pasak prognozių, Europos Sąjungos vidurkį Lietuva gali pasivyti 2030 metais. Tačiau tikrą lūžį šalis gali įgyvendinti, jeigu remsis Airijos pavyzdžiu.
„Per dvidešimt metų šalis kardinaliai pasikeitė. Kaip pavyko airiams to pasiekti, 1973 metais Airija įstojo į ES, keturiolika metų, pas mus irgi jau keturiolika metų, ir per tą laiką Airija praktiškai jokio progreso nepadarė. (...) Ir 1987 metais ji įvykdė radikalius pokyčius“, - teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, pokytį lėmė partijų susitarimas netrukdyti vieni kitiems vykdyti ekonominių reformų, susitarta, kad bus mažinami mokesčiai mainais į didėjantį užmokestį darbuotojams. Šalis ėmėsi agresyviai traukti užsienio investicijas bei pasirinkta išmintingai panaudoti ES lėšas.
„Tai nebuvo tiesiogiai susiję su informacinėmis technologijomis, klaida taip manyti. Airija padarė visus namų darbus ir buvo geriausiai pasiruošę pasinaudoti revoliucija, kurios net gal nežinojo, kad ji ateis ir Lietuva tai gali pakartoti“, - tikino „Luminor“ ekonomistas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda konferencijoje teigė, kad svarbu Lietuvoje mažinti draudimų ir suteikti daugiau laisvę.
„Jeigu yra perteklinis biurokratas, jis ieškos būdų kaip save pateisinti“, - teigia G. Nausėda.
Anot jo, reikia mažinti biurokratų skaičių šalyje. Be to, pasak jo, svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų kuo greitesni, o Lietuva perimtų iš pasaulio geriausią patirtį.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad biurokratų sumažinti galima skaitmenizuojant valstybės paslaugas ir vis daugiau funkcijų patikint dirbtiniam intelektui. Anot jo, baimintis, kad žmonės praras darbo neverta, nes privačiam sektoriui žmonių trūksta.
„Nenorint didinti mokesčių, mes turime galvoti, kaip galime bent dalį iš šių darbuotojų išlaisvinti iš viešojo sektoriaus“, - teigia N. Mačiulis.
Jo teigimu, kadangi dirbtinis intelektas gali atlikti vis daugiau darbų, skaitmenizavusi viešąjį sektorių, valstybė sutaupytų lėšų, atlyginimai valstybiniame sektoriuje taip pat galėtų augti.
Pasak jo, sutaupiusi lėšų viešajame sektoriuje, Lietuva galėtų įgyvendinti kitus „Idėja Lietuvai“ konferencijoje iškeltus tikslus.
„Tai leidžia išlaisvinti tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių. (...) Idėja prestižinė specialybė mokytojas 2025 metais - tam reikia pinigų, o viešojo sektoriaus skaitmenizacija yra išteklių taupymas“, - sakė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...