- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvos regionuose mažėja, bet jis auga didžiausiuose šalies miestuose ir tokia situacija yra nepalankiausia vyrams, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kalbant apie tendencijas, jos yra tokios – nedarbo lygis mažėja regionuose, daugiausia dėl migracijos į didžiuosius miestus, nes ten pramogų sektoriuje sukuriama daugiausia darbo vietų, taip pat dėl migracijos į kitas valstybes. Vis dėlto nedarbas auga didžiausiuose Lietuvos miestuose, tai yra paradoksas. Ir auga labiausiai tarp vyrų, ne tarp moterų“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto manymu, nedarbo lygis miestuose ir toliau gali kilti.
„Aš manau, kad tokia tendencija ilgainiui mažės, nes žmonės paprasčiausiai emigruoja ir darbingo amžiaus žmonių skaičius regionuose mažėja, todėl ir nedarbo lygis turėtų trauktis ateityje. Be to, dabar kai kurie regionai išgyvena tam tikrą renesansą – sulaukia nemažai pramonės investicijų.
O miestuose jis gali ir toliau augti tiek dėl mano minėtų priežasčių, tiek dėl to, kad Europoje pramonės sektorius susiduria su nemenkais iššūkiais ir pramonės įmonės, ne išimtis ir Lietuvoje, tikėtina, vengs priimti į darbą naujų darbuotojų. O, kaip žinia, pramonės sektoriuje dirba pagrinde vyrai“, – komentavo jis.
Ž. Maurico teigimu, tikėtina, kad moterų ir vyrų nedarbo skirtumai Lietuvoje toliau didės. Pasak jo, Lietuva netgi gali tapti viena pirmųjų valstybių, kurioje moterys uždirba daugiau nei vyrai.
„Vyrams situacija išties nepalanki – jie ne vien kenčia nuo sulėtėjusios ekonomikos labiau nei moterys, emigrantų iš trečiųjų šalių, juos ir pramonės sektoriuje keičia robotai. Tad vyrų ir moterų nedarbo lygių skirtumas išaugs Lietuvoje. (...) Čia turbūt yra didžiausias iššūkis.
Turint omeny, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privataus, taip pat vangiai yra vykdomos reformos, (...) tai skirtumas tarp vyrų ir moterų dar labiau išaugs. Tad mes greitu metu turbūt tapsime viena iš pirmųjų valstybių, gal net pirmoji, kurioje moterys uždirbs daugiau nei vyrai“, – Eltai sakė jis.
Ekonomisto pasiteiravus, kas apskritai lemia didesnį nedarbo lygį Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, jis įvardino dvi priežastis – nedarbo lygio skirtumą tarp didžiųjų miestų ir regionų bei neišvystytą paslaugų sektorių.
„Yra kelios priežastys. Pirma priežastis – ženkliai skiriasi nedarbo lygis regionuose ir didžiuosiuose miestuose. (...) Jei lygintume su kitomis ES šalimis, tai skirtumas vienas didžiausių. Pagrinde todėl, nes regionai pritraukia mažai investicijų. Ypatingai pramonės sektorius, kuris regionuose pagyvina darbo rinką.
Antra priežastis – paslaugų sektorius yra labai neišvystytas. Lietuvių vartojimo įpročiai yra tokie, kad jie mėgsta patys „pasigaminti“ sau paslaugą. Dabar labai panašus ekonomikos lygis tarp Graikijos periferijos ir Lietuvos, bet graikai sėdi baruose, kavinėse. Jie naudojasi labai daug paslaugų, todėl pinigai sukasi. Lietuvos kaimuose paslaugos nėra išvystytos, žmonės taupo, (...) tad paslaugų ratas neužsisuka ir, be abejo, atitinkamai ir darbo vietų nėra kuriama“, – sakė Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad lapkričio 1 d., Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje buvo 136 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 36,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 24,7 tūkst. – naujų. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius spalį kreipėsi 25,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Spalį nedarbo lygis siekė 8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...