Ekonomistas: gyvenimas žmonėms gerėja ir be valstybės pagalbos

Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos labiausiai turėtų didėti dėl mokestinių pajamų struktūros ir kainų augimo, tačiau biudžetas nebus nukreiptas tik į socialiai jautriausią žmonių grupę, Eltai sakė „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

„Kitais metais 48 proc. visų mokestinių pajamų ateis iš PVM mokesčio, dar 18 proc. generuos akcizai. Taip turime du trečdalius visų biudžeto mokestinių pajamų, kurias generuos vartojimas. Šiuo metu tokia struktūra yra labai palanki ir teigiama, nes ir pati Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai augs maždaug 7 proc. Žiūrint į šių metų statistiką, ne maisto prekių vartojimas auga beveik dešimtadaliu, ir tas augimas tik spartėja“, - pastebėjo ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, kylantys atlyginimai taip pat prisidės prie naudos biudžetui, nes tai sukels infliacijos postūmį, dėl ko sparčiau generuosis pajamos iš vartojimo mokesčių.

G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Tačiau matau kelias rizikas dėl tokios mokesčių pajamų struktūros. Kadangi 66 proc. visų mokestinių pajamų yra iš vartojimo, pasaulio ekonomikoje atsiradus tam tikram šokui, pavyzdžiui, „Brexitui“ arba Italijos problemoms neišsisprendus, ta krizė mus paliestų per eksportą ir vartojimą, nes biudžetas visiškai priklausys nuo to, kaip laikosi ekonomika ir vidaus vartojimas. Tai yra labai jautrus rodiklis, jautrus krizėms. Šitas aspektas yra tam tikras nerimo signalas, į kurį Vyriausybė turėtų atidžiai žiūrėti“, - perspėjo A. Izgorodinas.

Taip pat ekonomistas pastebi riziką, kad vartojimas gali augti lėčiau, negu prognozuoja Finansų ministerija, dėl ko biudžeto pajamų planas iš dalies yra ganėtinai rizikingas dėl situacijos darbo rinkoje.

Manau, kad kalbant apie socialiai jautriausius žmonės, ne biudžetas jiems padės, o situacija darbo rinkoje.

„Mūsų užimtumo lygis Lietuvoje yra istoriškai aukščiausio lygio - 72 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra dirbantys, kai prieš krizę pikas buvo 65 proc. Jeigu žiūrėtume į šių metų užimtumo rodiklius, lyginant su pernai, darbo rinka yra pasiekusi maksimalias apsukas“, - Eltai teigė ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, įmonėms didėjantys energijos kaštai ir augantys atlyginimai taip pat prisidės prie įtemptos darbo rinkos situacijos, nes kai kurie sektoriai pastaruoju metu fokusuojasi ne į darbuotojų skaičiaus didinimą, o produktyvumo skatinimą.

„Tai irgi rizika, nes vartojimo augimas priklausys nuo dviejų aspektų: atlyginimų dydžių ir užimtųjų skaičiaus. Su Finansų ministerija nesutinku dėl užimtumo, nes kai kurie sektoriai nenori didinti darbuotojų skaičiaus. Užimtumas gali būti svarbiausias rodiklis Lietuvos ekonomikoje, kuris šiuo metu pasiekė piką, o kitais metais tiesiog nebeaugs. Tai konkreti rizika biudžetui, nes lėčiau augs biudžeto vartojimo pajamos“, - Eltai sakė ekonomistas.

A. Izgorodinas sveikino valstybės biudžete numatytą rezervą ir teigė, kad šiuo metu logiška investuoti į rezervo kaupimą ir pasiruošti galimiems ekonominiams neramumams ateityje.

Vis dėlto ekonomistas nesutiko, kad planuojamas kitų metų biudžetas yra orientuotas tik į socialiai labiausiai pažeidžiamą gyventojų grupę.

„Manau, kad kalbant apie socialiai jautriausius žmonės, ne biudžetas jiems padės, o situacija darbo rinkoje. Kažkiek galima pripažinti, kad biudžetas iš dalies yra socialiai orientuotas, nes yra numatytas ir atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje, kur atlyginimai nekonkurencingi.

Vis dėlto manau, kad tai ne biudžeto reikalas, nes Lietuva turi rekordiškai didelį užimtumą, tuo pačiu metu trečdalis bedarbių yra ilgalaikiai ir chroniški bedarbiai. O atlyginimai kyla ne dėl to, kad yra keliama minimali mėnesinė alga, ar dėl to, kad kažkas biudžete yra numatyta, o dėl visiškai objektyvių priežasčių - Lietuvos įmonėms tiesiog fiziškai trūksta darbuotojų. Tikrai nesakyčiau, kad biudžetas yra orientuotas tik į socialias grupes, nes joms gyvenimas gerėja ir be valstybės pagalbos - dėl ekonominių dėsnių ir palankios situacijos darbo rinkoje“, - Eltai teigė A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad Seimas plenariniame posėdyje antradienį balsuos dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius buvo pasipiktinęs planuojamu kitų metų biudžetu, teigdamas, kad viešasis sektorius yra pasmerktas.

„Jūs paliekate vieną valstybės svarbiausių pamatinių dalykų - visą viešąjį sektorių - artimiausius trejus metus ant bado dietos. Ir tada premjeras sako rinktis visoms partijoms ir tartis dėl to, kaip būtų galima didinti viešojo sektoriaus atlyginimus iki 2025 m. Tai iš ko tie atlyginimai galės būti didinami, jeigu visos pajamos, kurios galėtų būti išleidžiamos viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui, yra išimamos?

Tai, ką jūs padarėte, yra užprogramuota bado dieta visam viešajam sektoriui ir užprogramuotas galvos skausmas visai Vyriausybei ir valdančiajai frakcijai Seime“, - sakė A. Kubilius.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Seimo posėdžio metu sakė, kad dėl kitų metų biudžeto atlyginimai augs visiems.

„Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus. Tie pinigai yra skirti visiems - daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, nesvarbu, kur jie dirbtų - ar viešajame sektoriuje, ar privačiame. Visi, priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, kitais metais gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų daugiau. Mokesčių reforma pajamas didina visiems dirbantiesiems. Viešasis sektorius taip pat yra papildomai finansuojamas“, - teigė S. Skvernelis.

Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Patobulintame biudžeto projekte savivaldybių biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio didėja 3,4 mln. eurų.

Kitų metų biudžeto projekte valstybės asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 mlrd. 696 mln. eurų.

Asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį sudaro asignavimai, skirti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Patobulintame 2019-2021 metų programos projekte kitų metų valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 1 mlrd. 104 mln. eurų biudžeto lėšų. Iš jų 711,2 mln. eurų ES paramos lėšų.

Perskirsčius asignavimus, 2,5 mln. eurų papildomai skirta kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai, 0,5 mln. eurų - Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti ir 0,4 mln. eurų - švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti. Padidinti asignavimai kelių tvarkymui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romualda

Romualda portretas
Aha!jei gerove-tai kam lietuvai reikalingas maisto bankas?labdaros pietus ir labdaros organizacijos?!kam prezidente ubagauja sriubai?!

Pašiurpau

Pašiurpau portretas
Toks jausmas, kad anas nesuvokia, kaip žmonės gyvena.

Graudu

Graudu portretas
Kam gereja, o kam blogeja. Sumokejus vmi lieka kur kas maziau negu pernai, o viskas brangsta. Ir dar bloges pagal vmi skaiciuokles :(
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių