- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerui paskelbus apie trijų ministrų, įskaitant ir švietimo ir mokslo ministrės, pakeitimą, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tokie pokyčiai didina švietimo sistemos neapibrėžtumą reformų pusiaukelėje.
„Kalbant ekonomine prasme, viena iš svarbiausių, turbūt kertinių funkcijų yra švietimas, ir ministro keitimas švietimo reformos pusiaukelėje siunčia nelabai teigiamą signalą bendrai visai Lietuvos švietimo sistemai ir toliau didina jos neapibrėžtumą. O neapibrėžtumas tikrai gali padaryti daug blogų dalykų, kuriuos vėliau atitaisyti bus sudėtingiau. Kartais būna paradoksali situacija, kad geriau nieko nedaryti, negu kad pradėti kažką daryti ir pusiaukelėje numesti tą darbą nepabaigtą“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, svarbus klausimas, ką numatoma daryti toliau, – ar naujasis švietimo ministras tęs pradėtus darbus, ieškos kitos krypties, ar bus „trypčiojama vietoje ir nieko nedaroma iki rinkimų“.
Ž. Maurico teigimu, galima manyti, kad Vyriausybėje yra arba darbų krizė, arba, kas labiau tikėtina, „komunikacijos krizė“.
„Jeigu tai bus antrasis variantas ir naujasis ministras sugebės surasti bendrą kalbą tiek su visuomene, tiek su suinteresuotomis grupėmis, tuomet gali būti, kad reforma (švietimo – BNS) vienaip ar kitaip judės toliau į priekį. Jeigu vis dėlto tai yra pirmasis variantas, ir tai susiję ne tik su komunikacija, tada trypčiojimas vietoje, bus prarasti keli metai vėl nevykdant svarbios reformos tikrai labai svarbioje srityje Lietuvos ekonomikai, kurios pasekmes mes visi jausime ilgus metus“, – aiškino Ž. Mauricas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas į klausimą, ar pokyčiai Vyriausybėje gali daryti įtaką potencialiems investuotojams, teigė, jog didesnę reikšmę investicijoms turi institucijų, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos, Lietuvos banko ar agentūros „Investuok Lietuvoje“ veikla, o ne politikai.
„Svarbu investuotojams, kad būtų tęsiama kryptis. Krypties tęstinumas priklauso nuo institucijų nepriklausomumo ir stiprumo, ir nuo visuomenės sąmoningumo, išsilavinimo lygio. Institucijos realiai galiausiai turi didesnį poveikį investicijų pritraukimui, nei viena ar kita Vyriausybė ar Seimas, juolab, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Tai ir Europos Parlamentas pakankamai nemažą poveikį daro Lietuvos ekonomikai“, – sakė Ž. Mauricas.
„Mes kartais esame linkę pervertinti mūsų politikų poveikį (...) Investuotojas, atėjęs investuoti, jis minimum planuojasi 5 metų perspektyvą, o vidutinė perspektyva netgi yra 10 metų ar daugiau. Tad vienam ar kitam investuotojui nėra didelės svarbos, ką sako viena ar kita ministerija, politikas ar netgi, tam tikrais atvejais, viena ar kita Vyriausybė“, – aiškino ekonomistas.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį žurnalistams teigė, kad keisdamas tris ministrus nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.
S. Skvernelis trečiadienį ketina siūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.
Prezidentė pareiškė pritarianti švietimo ir mokslo ministrės atstatydinimui, o kultūros ir aplinkos ministrų atleidimo ji kol kas nevertina, nes nori išgirsti argumentus ir priežastis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...