- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.
„Tam reikia lankstesnių darbo sąlygų - lankstesnio darbo laiko, įvairesnių darbo sutarčių ir kvalifikacijų - visko, kas yra Darbo kodekse. Dar reikia nedarbo draudimo dosnesnio, užimtumo įstatymo, aktyvių darbo rinkos priemonių, kurios leistų darbo netekusį žmogų greitai integruoti į darbo rinką. Tam reikia viso paketo“, - BNS sakė Eglė Radišauskienė.
Jos teigimu, ministerijai atlikus socialinio modelio, kurio viena iš pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, kaštų ir naudos analizę, prognozuojama, kad per penkerius metus bus sukurta 85 tūkst. naujų darbo vietų.
„Didžioji dalis nuostatų įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Mes tikimės, kad nuo tada ir pradėsime skaičiuoti. Žiūrėsime, ar steigiasi ir kuriasi naujos darbo vietos. Ar tai yra susiję su pagerėjusiais teisės aktais, ar tai diktuoja ekonominė situacija“, - teigė E.Radišauskienė.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas mano, kad tokia prognozė yra per daug optimistiška, nes kol kas neaišku, kokią įtaką Darbo kodeksas padarys lietuvių emigracijai, imigracijai ir šešėlinei ekonomikai.
„Matome, kad šiemet užimtųjų skaičius mažėja, kai nedarbo lygis smunka. Tai yra ilgalaikės tendencijos pradžia. Pagrindinė to priežastis yra emigracija. Pagrindinis klausimas - kaip Darbo kodeksas padės stabdyti emigraciją iš Lietuvos. Vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių Lietuva praktiškai jau nebeturi. Dar lieka klausimai, kaip Darbo kodeksas mažins šešėlinę ekonomiką ir paskatins imigraciją į Lietuvą. Visgi tas realus efektas gali būti mažesnis, jeigu nepavyks pasiekti tų tikslų“, - BNS sakė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, naujasis Darbo kodeksas turėtų teigiamai paveikti darbo rinką, tačiau emigracijai ir šešėlinei ekonomikai įtaka bus nedidelė.
„Manau, kad Darbo kodeksas duos teigiamą postūmį darbo rinkai, bet jis yra priimtas per vėlai. Nuogąstauju, kad emigracijos ir šešėlio tiesiogiai nesumažins tiek, kad galėtume tikėtis tokių rezultatų“, - kalbėjo ekonomistas.
Manau, kad Darbo kodeksas duos teigiamą postūmį darbo rinkai, bet jis yra priimtas per vėlai.
Antradienį Seimas ketina svarstyti Trišalėje taryboje šiemet pataisytą naująjį Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.
Lietuvos įgyvendinamas socialinis modelis apima užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Kai kurie pokyčiai jau įsigaliojo nuo šių metų sausio.
Lietuvos darbo birža nekaupia naujų darbo vietų ilgalaikės statistikos, tačiau fiksuoja laisvas darbo vietas. Jos duomenimis, pernai jų buvo 237,3 tūkst., 2015 metais - 235,5 tūkst. Statistikos departamentas tai pat nekaupia duomenų apie naujai sukurtas darbo vietas Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...