Ekonomistų nuomonės dėl NT ir automobilių mokesčių išsiskyrė

Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiai Lietuvoje turėtų prasmę tik tuomet, jei atitinkamu dydžiu mažėtų, pavyzdžiui, darbo jėgos mokesčiai, sako „Nordea Bank Lietuva“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas. Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad didelei daliai žmonių situacija nuo to nepagerėtų: koks skirtumas – ar gauti mažiau pinigų dėl darbo jėgos mokesčių, ar iš kiek didesnio darbo užmokesčio patiems susimokėti, pavyzdžiui, automobilių mokestį.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti.

„Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip pažymi tarptautiniai ekspertai, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui. Prie jų priskiriami nekilnojamojo turto, taip pat aplinkos mokesčiai.

Manau, kad mes niekur nedingsime ir turėsime galvoti, kaip nepakenkdami ekonomikai turėsime bandyti juos įvesti“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė R. Budbergytė.

NT mokestis biudžeto negelbės

Gegužės viduryje paskelbtose Europos Komisijos (EK) rekomendacijose Lietuvai siūloma mažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas palankesnis augimui, ir tai galėtų būti NT ir automobilių mokesčiai. Įvesti šiuos mokesčius Lietuvą ne vienerius metus ragina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

„Lietuvoje nesusitvarkoma su pajamomis: įmonėse jos nėra apskaitomos, todėl savininkai gauna dideles pajamas, nuo jų sumoka mažai mokesčių, tuo metu darbuotojai gauna nedidelius atlyginimus ir sumoka didelius mokesčius.

Pirmiausia reikėtų sutvarkyti šią situaciją, tuomet NT mokestis nebūtų toks reikalingas. Be to, mokestis yra ne ramstis bendram valstybės biudžetui, NT mokesčio paskirtis – papildyti savivaldybių biudžetus ir pajamas panaudoti vietos, kurioje yra NT, infrastruktūrai gerinti“, – aiškina R. Lazutka.

Savo ruožtu N. Mauricas teigia, kad toks NT mokestis, kokį jį įsivaizduoja politikai, yra netikslingas. Pasak ekonomisto, reikėtų apmokestinti žemę, infrastruktūrą. Be to, anot Ž. Maurico, įvedant NT mokestį, reikėtų taikyti kuo mažiau išimčių, nes jei nuo jo, pavyzdžiui, bus atleidžiami neįgalūs, pensinio amžiaus asmenys, kiti netruks apgaule pasinaudoti tokiomis išimtimis.

„Apskritai su NT mokesčiu Lietuva lengvai nesusitvarkys, kol kas netgi nėra bendro NT registro. Didelis klausimas, kas bus daroma su valstybės valdomu turtu. Neaiškūs turto vertinimo kriterijai.

Tie, kurie būstą perka už paskolas, negali nuslėpti tikrosios turto vertės, kaip tai gali padaryti disponuojantys šešėliniais pinigais. Taigi mokestis, užuot apmokestinęs turtinguosius, gali kelissyk apmokestini tuos, kurie viską atlieka skaidriai. Be to, surenkama suma bus nedidelė, palyginti su administravimo sąnaudomis“, – sako jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,

..., portretas
populiste negali nezadeti,nesvarbu,kad zada didinti mokescius runkuliukai iskentes.

Untokas

Untokas portretas
linkiu finansų ministrei-- pasverkite kiekvieną žodį-pirma ištariamas žodis po to jis įprasminamas darbu.Finansų-ekonominėje srityse populizmui vietos NETURI BŪTI.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių