Ekspertai atskleidžia, ar šiuo metu verta pirkti būstą

  • Teksto dydis:

Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis, skaičiuojant nuo 2016 metų, išaugo apie du kartus ir šiuo metu sudaro 6 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 procentiniais punktais ir siekia 33 procentus. Atlyginimams šalyje augant sparčiau nei butų kainoms, būsto įperkamumas išlieka aukštas, tad galimybės gyventojams įsigyti būstą šiuo metu yra palankios.

Remiantis apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. – nuosavame naujos statybos name ar kotedže. Kas penktas (21 proc.) apklausos respondentas gyvena šeimos nariams ar artimiesiems priklausančiame būste, o maždaug kas septintas (13 proc.) jį nuomojasi.

„Pastarųjų metų nekilnojamo turto rinkos tendencijos rodo, kad įsigytų naujos statybos būstų sandorių skaičius auga. Be to, vis didesnė dalis pirkėjų būstui įsigyti naudojasi banko finansavimu – per praėjusius metus 41 proc. atvejų įsigyjant naują butą ar namą buvo kreiptasi dėl būsto paskolos. Prieš penkerius metus tokių pirkėjų dalis sudarė 28 procentus“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Pagrindinis kriterijus – kaina

Pasak T. Puliko, labiausiai prie naujos statybos būsto sandorių augimo prisidėjo gerėjusios gyventojų finansinės galimybės skolintis būstui ir naujo kokybiško būsto projektų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose.

Tiesa, nepaisant išaugusių finansinių galimybių, gyventojai ir toliau daug dėmesio skiria būsto kainai – ją kaip svarbiausią kriterijų renkantis naują būstą nurodė 71 proc. apklausos respondentų. Palyginimui, prieš dvejus metus šį kriterijų kaip svarbiausią buvo įvardiję 66 proc. apklausos respondentų.

„Apklausos rezultatai parodė, kad banko finansavimu nuosavam būstui įsigyti dažniausiai naudojosi 18-45 m. amžiaus grupės respondentai. Tai aukščiausio išsimokslinimo didžiųjų miestų gyventojai. Tuo metu beveik kas antras šalies gyventojas (49 proc.) būstą yra įsigijęs už asmenines lėšas. Būstus už nuosavas lėšas dažniau įsigyja vyriausi (56 m. ir daugiau) respondentai, vidutinių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai“, − komentuoja T. Pulikas.

Padaugėjo norinčių keisti būstą

Remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, norinčiųjų pakeisti dabartinį būstą per 2016–2018 m. laikotarpį padaugėjo 2 proc. punktais – iki 19 procentų.

„Kaip ir prieš dvejus metus, pagrindinė noro pakeisti būstą priežastis – tai ekonomiškesnio būsto poreikis. Jį įvardijo 44 proc. būstą norinčių pakeisti respondentų. Palyginus su 2016 m. apklausos rezultatais, ekonomiškesnio būsto svarba išaugo 12 procentinių punktų. Tuo metu į antrą vietą pagal svarbumą pakilo respondentų noras gyventi individualiame name – tai įvardijo 40 proc. respondentų, 2016 m. šis skaičius buvo 29 proc.“, − gyventojų būsto poreikius komentuoja „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

Pasak jo, apklausa taip pat parodė, kad daugelį (65 proc.) apklaustų šalies gyventojų nuo naujo būsto įsigijimo sulaiko lėšų trūkumas. Tiesa, su šiuo apribojimu susiduria 2 procentiniais punktais mažiau apklaustųjų negu prieš dvejus metus.

Atlyginimai auga sparčiau nei butų kainos

Šių metų pradžioje butų kainų augimo tendencijos pagrindiniuose šalies miestuose išsiskyrė. Vilniuje metinis butų kainų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį vėl įsibėgėjo ir siekė net 7 proc., Klaipėdoje ir toliau lėtėjo, o Kaune po beveik dvejus metus trukusio bumo, kainų augimas sustojo. Tuo tarpu atlyginimų augimas įsibėgėjo ir lenkė butų kainų augimą visuose trijuose miestuose.

„Tai turėjo teigiamos įtakos būsto įperkamumui Kaune ir Klaipėdoje. Dėl stagnavusio butų kainų augimo ir sparčiai augusių pajamų, galimybės įpirkti būstą labiausiai išaugo Kaune. Kauniečių šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo, pirmąjį šių metų ketvirtį galėjo įpirkti 114,3 kv.m. butą arba 7 kv.m. didesnį butą nei prieš metus. Tuo tarpu klaipėdiečiai šių metų pradžioje galėjo įpirkti 106,2 kv.m. butą arba 3 kv.m. didesnį butą nei prieš metus“, − naujausius būsto įperkamumo duomenis komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Pasak jos, nors vilniečių vidutinis atlyginimas per metus padidėjo solidžiai (9,2 proc.), to nepakako kompensuoti dėl išaugusių butų kainų ir palūkanų normų padidėjusių paskolos įmokų, tad būsto įperkamumo indeksas šalies sostinėje sumenko 1,5 punkto. Nepaisant to, jis vis vien buvo artimas visų laikų aukštumoms. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 73,2 kv.m. dydžio butą, palyginimui, Rygos ir Talino gyventojai galėjo įpirkti, atitinkamai, 100 ir 83,6 kvadratinių metrų butus.

Padidėjęs būsto rinkos aktyvumas – laikinas?

Praėjusiais metais prasidėjęs Vilniaus ir Klaipėdos būsto rinkos aktyvumo mažėjimas tęsėsi ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Lėtesnio augimo nuotaikos nuvilnijo net iki Kauno, dar pernai pasižymėjusio sparčiu sandorių skaičiaus augimu. Tačiau antrojo ketvirčio pradžioje į būsto rinką grįžo optimistinės nuotaikos – balandžio mėnesį Vilniuje ir Kaune buvo parduota, atitinkamai, 28 ir 10 proc. daugiau butų nei prieš metus. Panašu, jog šios nuotaikos išsilaikė ir gegužės mėnesį, ypač suaktyvėjo naujos statybos butų pardavimai.

„Visgi yra prielaidų manyti, jog toks rinkos aktyvumas nebus ilgalaikis. Nors darbo užmokestis auga ypač sparčiai ir būsto įperkamumas laikosi aukštame lygyje, šalyje ima vis labiau ryškėti neigiamos demografinės tendencijos, kurios netrukus ims vis labiau veikti ir šalies būsto rinką. 25-34 m. amžiaus asmenų, kurie paprastai būna pirmojo būsto pirkėjais, skaičius Vilniuje ir Kaune šiemet jau ėmė mažėti“, − sako ekonomistė L. Galdikienė.

„Eurostat“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį 25-34 m. amžiaus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažės beveik trečdaliu. Visgi gali būti, jog teigiamos migracijos tendencijos padėtų sulėtinti šiuos neigiamus demografijos procesus. Šių metų migracijos tendencijos nuteikia optimistiškai – gegužės mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje viršijo emigrantų skaičių.

Kada gali kilti palūkanos?

L. Galdikienė prognozuoja, kad be demografinių tendencijų būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, slopins ir dėl griežtėsiančios Europos centrinio banko pinigų politikos didėsianti skolinimosi kaina. Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų palūkanų norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemažai paskolų, į teigiamą teritoriją įžengs 2020 m., tačiau gali būti, jog tai nutiks jau kitąmet.

„Būsto rinkos aktyvumą gali apriboti ir Vyriausybės planai apmokestinti visą antrąjį būstą. Ir nors didžiausia mokestinė našta dėl šių mokesčių teks daug ir (arba) brangaus gyvenamojo nekilnojamo turto turintiems gyventojams, lūkesčiai dėl tokio mokesčio išplėtimo ar didinimo galimybių ateityje gali pakoreguoti daugelio gyventojų planus įsigyti butą nuomai“, − sako „Swedbank“ ekspertė.

Tuo tarpu butų pasiūla vis dar išlieka gana aukšta. Pavyzdžiui, Vilniuje neparduotų butų skaičius atitinka maždaug vienų metų pardavimus. Nors leistų statyti butų skaičius šių metų pradžioje tiek Vilniuje, tiek Kaune sumažėjo, tikėtina, kad butų pasiūla dar kurį laiką viršys paklausą.

„Esant tokiam paklausos ir pasiūlos balansui, derybinė galia greičiausiai bus pirkėjų rankose, todėl pardavėjai neturės galimybių sparčiai didinti kainų. Tad, tikėtina, kad butų kainos neaugs sparčiau nei gyventojų pajamos, o tai ir toliau turės teigiamos įtakos būsto įperkamumui“, − būsto kainų augimo tendencijas komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Reprezentatyvią 1010 18-75 m. gyventojų apklausą dėl naujo būsto įsigijimo „Swedbank“ užsakymu 2018 m. kovo mėn. visoje Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių