Ekspertai pataria Lietuvai išpirkti SGD laivą, o ne jį nuomoti

Tokią išvadą pateikė nepriklausomi ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą.

Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.

Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“ Bendrovės konsultantai Martinas Winteris ir Johnas Williamsas spaudos konferencijoje pristatė tyrimo rezultatus.

Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.

„Nuo 2014 metų dujų kainos Lietuvoje ženkliai mažėjo lyginant su 2012 m. Turėdama rinkoje suskystintąsias gamtines dujas, Lietuva mažiau priklausoma nuo kitų šalių veiksmų ir poveikio. Rinka tampa konkurencingesnė“, - sakė J. Williamsas.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų.

Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.

Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.

Anot ekspertų, laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas jį toliau būtų nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

„Pernai turėjome intensyvų dialogų periodą su latviais, estais. Dabar turime aiškią analizę, kad kainos nuo prieš 7 metus buvusių aukščiausių Europoje ir net kartais pasaulyje ženkliai krito, dabar terminalas atlieka efektyvų kainos spaudimo instrumento vaidmenį. Turime akivaizdžią naudą. Tad diskusija bus grįsta ne emocijomis, o tiksliais skaičiais, toks ir buvo šios analizės tikslas“, - sakė ministras.

Penktadienį ekspertizė bus pristatyta Vyriausybės Infrastruktūros komisijai, kuri numatys tolesnius žingsnius. Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatytas, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.

Klaipėdos naftos generalinis direktorius Mindaugas Jusius teigė, kad Lietuvoje nuo 2015 metų užtikrinama ES vidurkį užtikrinanti dujų kaina. Pasak jo, analizė leis pateikti akcininkams gerai ekonomiškai pasvertą ir atsakingai įvertintą pasiūlymą dėl sprendimo.

„Laivas priklauso Norvegijos kompanijai, ši nuoma baigsis 2024 metais, sutartyje yra galimybė pasirinkti - laivą įsigyti ar jo atsisakyti, ir tokiu atveju baigtųsi sutartiniai santykiai. Jeigu nuspręstume įsigyti, mūsų rankose būtų sprendimai, kaip jį įdarbinti. Kaip pasielgtų dabartinis savininkas (jeigu Lietuva nepirktų laivo - ELTA), sunku prognozuoti. Paklausa infrastruktūrai yra didelė. Teoriškai, jeigu Lietuva nuspręstų toliau nuomotis, savininkė galėtų nuspręsti jį vis tik parduoti kitiems. Bet realiai, mes turime kontaktus, ir turime galimybę taip pat pratęsti sutartį“, - aiškino M. Jusius.

ELTA primena, kad Lietuva laivą norėjo išpirkti jau 2015 metais, tačiau laivo savininkė nesutiko jo parduoti - norėjo jį nuomoti iki sutarties pabaigos. Tam, kad būtų padarytas pagrįstas pasirinkimas po 2024 metų, „Klaipėdos nafta“ ir užsakė nepriklausomų ekspertų studiją.

SGD laivą-saugyklą „Independence“, kurio talpa siekia 170 tūkst. kubų, 2014 metais pastatė Pietų Korėjos kompanija „Hyundai Heavy Industries“, jis priklauso Norvegijoje registruotai įmonei „Hoegh LNG“, kuri laivui suprojektavo išdujinimo įrangą, teikia priežiūros ir operavimo paslaugas. Pagal sutartį, laivą Lietuva 10 metų, iki 2024 metų, nuomojasi, o praėjus šiam laikui numatyta galimybė laivą išpirkti.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Litgas“ iki 2024 metų yra sudariusi SGD tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“. Pagal ją kasmet į Lietuvą atgabenama apie 3,8 TWh (360 mln. kubų).