- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc., teigia Kainų komisijos pirmininkė. Pasak Ingos Žilienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug.
„Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį. Kainų augimas būtų 8-9 centai už kubinį metrą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Žilienė.
BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abonentinis mokestis jiems nesikeis.
Pasak I. Žilienės, verslui dujų kainos turėtų augti apie 15 proc. Kainų komisijos pirmininkės teigimu, pagrindinė dujų brangimo priežastis yra žaliavos brangimas.
„Elektros vartotojams kaina irgi augtų apie 15 proc., priklausomai, ar tai yra vidutinė ar žema įtampa. Pagrindinė augimo priežastis yra elektros kaip žaliavos įsigijimo kaina“, – aiškino I. Žilienė.
BNS žiniomis, standartinis vienos laiko zonos tarifas turėtų didėti nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento.
Pasak I. Žilienės, penktadienį dar galimos tam tikros korekcijos, „tikimės kad į mažąją pusę, bet tai neturėtų būti labai ženklūs pokyčiai“, nes galimybių sumažinti kainų augimą, jos žodžiais, beveik nėra.
„Kainų komisija savo kompetencijos ribose reguliuojamoje dalyje šiai dienai yra suskaičiavusi beveik visas būtinąsias sąnaudas (...) Šiai dienai manau, kad resursai yra išsemti. Bet iš Vyriausybės ir Seimo pusės buvo priimti svarbūs sprendimai jau praėjusiais laikotarpiais – „NordBalt“ jungtis, GIPL jungties pradėtas įgyvendinimas, „LitPol Link“, – sakė I. Žilienė.
Elektra vartotojams turėtų brangti 1,7 cento
Elektra vartotojams nuo kitų metų turėtų pabrangti kur kas mažiau, nei galėjo, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, vienos kilovatvalandės kaina didės apie 1,7 cento.
Pasak jo, jau priimti institucijų sprendimai padėjo sutaupyti vartotojams apie 80 mln. eurų, tačiau daugiau rezervų mažinti kainas beveik nėra.
„Kalbant apie visas įmones, sutaupėme maždaug apie 80 mln. eurų, tai ta apimti galėjome sumažinti reguliuojamos kainos apimtį (...). Elektros energijos kaina, kuri buvo planuojama, kad galėtų išaugti netgi iki 2,5-2,7 cento, tiek neaugs, šis augimas nebus šokiruojantis, koks yra rinkose. Augimas planuojamas maždaug 1,7 cento už kilovatvalandę nuo Naujųjų metų“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė Žygimantas Vaičiūnas.
Ministro teigimu, kainų augimą lemia žaliavų kainos rinkoje, tačiau dėl jau priimtų sprendimų kainų augimas sumažės trečdaliu.
„Rinkose, kuriose Lietuva dalyvauja, situacija yra šokiruojanti, nes kainos yra elektros rinkoje šiais metais kilo maždaug 40 proc., dujų rinkose – 30 proc. Ką padarė Vyriausybė kainoms suvaldyti, tai ėmėmės maksimalių pastangų dar iki šiol, kol buvo laikas. Kalbant apie reguliuojamą dalį, kur galime imtis priemonių, daugiau kaip trečdaliu sumažintas augimas“, – po sakė Ž. Vaičiūnas.
Paprašytas konkretizuoti, kokie institucijų veiksmai leido trečdaliu suvaldyti kainų augimą, Ž. Vaičiūnas, be kita ko, įvardijo ir strateginio rezervo atsisakymą 2019 metais.
„Dvi trys pagrindinės priemonės: įmonių viršpelnio dalies paskirstymas, antroji priemonė buvo strateginio rezervo atsisakymas – kitiems metams jo atsisakyta. Trečioji dalis – sisteminių paslaugų dalys. Tai yra būtent tos dalys, kurios yra reguliuojamoje išlaidų eilutėje ir toje apimtyje galime daryti įtaką. Tai viso šio paketo kaina yra maždaug 80 mln. eurų ir ta apimtimi kaina nebus tiek didėjanti, kiek planuota“, – sakė ministras.
Anot jo, Vyriausybė jau yra pritarusi dviem įstatymų projektams dėl „Litgas“ būtinojo dujų kiekio efektyvesnio pardavimo rinkose ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išpirkimo.
„Šių įstatymų priėmimas Seime taip pat turės teigiamą įtaką saugumo dedamosios mažinimui, būtent kalbant apie dujų kainą (...) Dujų kainą Kainų komisija tvirtins šį penktadienį, jinai bus viena patvirtinta. Po to, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, kuriems Vyriausybė yra pritarusi, jeigu jiems yra pritariama iki šių metų pabaigos, Kainų komisija atitinkamai perskaičiuos kainą. Tai vienas etapas. Antras etapas, dėl terminalo išpirkimo ta apimtimi kainos perskaičiavimas įmanomas nuo 2019 metų vidurio“, – aiškino ministras.
Į klausimą, ar dar mato galimybių mažinti energijos kainas vartotojams, ministras teigė, kad jos beveik išsemtos.
„Prevenciškai ėmėmės visų priemonių, kad kiek įmanoma išnaudotume tuos rezervus iki tos minutės, kol yra tvirtinamos kainos. Dar ieškome galimų visų rezervų, tai jie yra, bet labai minimalūs, tai praktiškai didesnio poveikio kainai neturėtų. Bet, kaip minėjau, Kainų komisijai netgi patvirtinus kainas šį penktadienį, dujų kainas, dar yra korekcijos galimybė iki naujųjų metų, jeigu Seime bus pritarta mūsų įstatymų projektams“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė po Vyriausybės pasitarimo, kuriame ir buvo aptariamas energijos kainų augimas, žurnalistams teigė, kad buitiniams vartotojams kitąmet elektra turėtų brangti apie 15 proc., o dujos – apie 15-20 proc. Galutiniai tarifai turi būti patvirtinti penktadienį. I. Žilienė teigė, kad daugiau galimybių mažinti kainų augimą lieka nedaug.
Neoficialiomis BNS žiniomis, populiariausias „standartinis“ elektros tarifas gyventojams didės nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „Namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento už kWh.
BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abonentinis mokestis jiems nesikeis.
Tačiau gali būti, kad penktadienį komisija patvirtins dar kiek mažesnes kainas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...