EP įspėja: Baltijos šalys turi ruoštis „Rail Balticos“ finansavimui

„Matome, kad daug pasiruošimo darbų turi būti atlikta pačiose Baltijos šalyse“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Transporto ir turizmo komiteto atstovas Wimas van de Campas (Vimas van de Kampas). Anot jo, tam turėtų padėti ir Estijos pirmininkavimas ES nuo liepos 1 dienos pirmininkaus

Anot jo, Baltijos šalys derybose dėl finansavimo turi būti tvirtos.

„Aš prašau ministro būti kietu derybose Taryboje“, - paklaustas, ką turi omenyje dėl pasirengimo ateities finansavimui, sakė W. van de Campas.

Europarlamentaras Michaelis Crameris (Maiklas Krameris) tikino, kad delegacija yra įtikinta, jog „Rail Baltica“ projektas yra svarbus ir palaiko jį 100 proc.

Baltijos šalių premjerai sausio pabaigoje Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ plėtros. Juo pabrėžta, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.

Šiuo metu viena didžiausių „Rail Baltica“ problemų yra neigiamas požiūris į šį projektą Estijoje. Šalies visuomeninės organizacijos piktinasi, kad nėra atskleidžiama visa informacija. Projektui priešinamasi ir dėl to, kad jis, anot gamtosaugos aktyvistų, gali pakenkti gyvūnų migracijai, mat geležinkelis taps kliūtimi jiems judėti.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km.

Kinijos kroviniai Baltijos šalims – ir galimybė, ir rizika

Per Baltijos šalis gabenami Kinijos kroviniai gali tapti galimybe europinei vėžei „Rail Baltica“, tačiau gali būti ir rizika rinkai, nes Kinija ne visada konkuruoja sąžiningai, sako Europos Parlamento nariai.

„Tai yra galimybė „Rail Baltica“. (...) Mūsų santykiai su Kinija iš tiesų keičiasi, nes mes matome šias investicijas kaip galimybę, bet mes vis dar diskutuojame su Kinija dėl jų rinkos ekonomikos, nes praeityje turėjome problemų su saulės jėgainėmis ir plieno kainų dempingu“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė EP Transporto ir turizmo komiteto delegacijos vadovas Wimas van de Campas (Vimas van de Kampas).

Delegacijos narė, europarlamentarė Isabella (Izabela) De Monte teigė į kiniškus krovinius žvelgianti kaip į riziką, todėl į juos reikia žvelgti atsargiai. Kitas delegacijos narys M. Crameris (Maiklas Krameris) tikino, kad jeigu Kinija gabens krovinius „Rail Baltica“, ji turi sąžiningai konkuruoti.

„Jei yra konkurencija, ji turi būti sąžininga. Matėme su saulės jėgainėmis, su plienu, kad tai nesąžininga konkurencija“, - sakė M. Crameris.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis šią savaitę BNS teigė, kad Lietuva aktyviai domisi galimybe pritraukti kuo daugiau į Europą gabenamų krovinių iš Kinijos, tuo metu antros didžiausios pasaulyje ekonomikos finansinės investicijos, kurios galėtų būti naudojamos infrastruktūros projektams, nėra prioritetų sąraše.

Ministras praėjusią savaitę dalyvavo Pekine vykusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“. Anot jo, Lietuva Kinijai siūlo kokybišką transporto ir logistikos grandinę, išnaudojant tiek geležinkelių transportą, tiek Klaipėdos jūrų uostą.