- Lukas Kivita, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovoje dėl padidėjusių grėsmių regione Bendrija turėtų laikytis puolamosios pozicijos, LRT RADIJUI sako Europos Parlamento Žaliųjų Frakcijos narė iš Vokietijos Rebecca Harms.
Anot jos, Astravo elektrinės projektas yra užmaskuotas dramblys, už kurio slepiasi Rusijos „Rosatom“ koncerno noras plėsti savo veiklą.
Vilniuje viešinti įtakinga Europos Parlamento Žaliųjų Frakcijos narė tikina, kad, norėdama užtikrinti saugumą dėl Baltarusijoje statomos nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės, Lietuva privalo užsitikrinti užsienio partnerių, ypač regiono valstybių, paramą. Vis dėlto politikė akcentuoja, kad Lietuva turėtų atkreipti dėmesį ir į save: „Vis dėlto Lietuva turėtų skaidriai vykdyti [Ignalinos atominės elektrinės] uždarymą, įvertinti auditorių kritiką bei aiškiai išdėstyti, kaip šį procesą – jėgainės uždarymą ir branduolinių atliekų tvarkymą – toliau tęs po 2020-ųjų.“
Tai užmaskuotas dramblys. Už viso šio projekto slypi Rusijos „Rosatom“ koncerno noras plėsti savo veiklą. Jie šiuo metu itin sėkmingai dirba Vengrijoje. Iš paskutiniųjų stengiamės priešintis „Rosatom“ veiklai Pakše, kur pritarta išplėsti atominės elektrinės projektą.
– Lietuvos vadovai sako, kad Astravo atominė elektrinė nėra vien tik dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos ginčas, o veikiau visos Europos rūpestis. Kiek gerai girdimas Lietuvos balsas Briuselyje?
– Sutinku su šia nuomone. Astravas kelia problemų lietuviams, bet tuo pačiu tai yra visų problema. Lietuviai šiuo metu apie tai labai aktyviai kalba, detaliau aiškina padėtį Briuselyje. Tarp Lietuvos vyriausybės, Europos Komisijos (EK) ir Minsko ši tema buvo plėtojama ir anksčiau, tačiau dabar, pabrėžtina, diskusijos gana intensyvios. Aš pati planuoju vizitą į Astravą, ir, tikiuosi, ten pavyks nuvykti su grupe europarlamentarų. Taip pat norime susitikti su institucijomis Minske, kad aptartume mums rūpestį keliančius klausimus.
– Kas konkrečiai Briuselyje nuveikta iki šiol?
– EK bandė aiškintis dėl Astravo elektrinės veikimo ir saugumo. Saugumo problemos buvo tiriamos, šiuo metu rengiamasi streso testams. Nuo pat pradžių, kai pradėjau nagrinėti padėtį dėl Astravo elektrinės, žinojau, kad sustabdyti šį projektą nebus lengva. Kova su branduolinių technologijų plėtra niekada nebuvo lengva, net ir mano šalyje, Vokietijoje, kai ėmėme priešintis branduolinės energetikos plėtrai aštuntajame dešimtmetyje.
– Iki šiol Baltarusija vangiai reagavo į Lietuvos nuogąstavimus dėl Astravo elektrinės saugumo. Dabar reikalaujama europinius standartus atitinkančių bandymų, galinčių parodyti, ar elektrinė pajėgi atlaikyti avarijas. Ar be to matote kitų spaudimo priemonių?
– Ką tik pradėjome darbą su projektu, kurį Briuselyje dažnai vadiname „žiemos paketu“. Tai yra naujas energetikos rinką reguliuojančių priemonių rinkinys. Šios priemonės susijusios su elektros jungčių valdymu, saugaus energijos tiekimo klausimais, rizikos valdymu ir kt. Aš čia matau galimybių didinti įtaką dialoge su Baltarusija.
Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad Lietuva neliktų vienintele, kuri sprendžia šią problemą. Turi dalyvauti visos trys Baltijos šalys, taip pat – Lenkija. Ją taip pat esu pakvietusi dalyvauti ir prisiimti atsakomybę. Tame turi dalyvauti ir visa ES. Norėčiau, kad visa Bendrija laikytųsi kiek labiau puolamosios pozicijos šioje kovoje dėl padidėjusių branduolinių grėsmių regione.
– Ar susiduriate su pasipriešinimu, pavyzdžiui, Rusijos energetikos sektoriaus lobistais?
– Tai užmaskuotas dramblys. Už viso šio projekto slypi Rusijos „Rosatom“ koncerno noras plėsti savo veiklą. Jie šiuo metu itin sėkmingai dirba Vengrijoje. Iš paskutiniųjų stengiamės priešintis „Rosatom“ veiklai Pakše, kur pritarta išplėsti atominės elektrinės projektą.
EK pripažino, kad pastarasis projektas su ES įstatymais dera ir Bendrijos energijos rinkos nedeformuoja. Aš asmeniškai esu priešingos nuomonės. Komisijos sprendimu, Pakšo atominei elektrinei milžiniškos subsidijos tapo prieinamos. Rengiant naujus branduolinius projektus, išeinančius už vidaus rinkos taisyklių ribų, šie tampa „nežemiškais“, nes nėra vidinės rinkos dalimi. Labai rimtai manau, kad reikėtų peržiūrėti Europos atominės energijos bendrijos „Euratom“ sutartį.
– Europos Audito Rūmai rudenį priėjo prie išvados, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriamos Bendrijos lėšos įsisavinamos netinkamai, dėl ko siūloma nutraukti šiuo tikslu skiriamą finansavimą. Ką Lietuva turėtų daryti, kad jėgainės uždarymas būtų sėkmingai baigtas?
– Manau, kad auditorių priekaištams pagrindo yra. Elektrinės uždarymui skirti pinigai iš dalies buvo panaudoti tinkamai. Aš tą suprantu, nes su šiuo projektu dirbau kai finansavimas Lietuvai buvo patvirtintas. Manęs tai nė kiek nenustebino.
Pasakysiu taip: kritikuoti praeitį yra gerai, tačiau nėra gera idėja finansavimui kliudyti tuo metu, kai turi būti laikomasi tęstinumo. Ignalinos atominėje elektrinėje lankiausi du ar tris kartus. Galiu pasakyti, kad naujoji administracija daug geriau tvarkosi nei buvusioji, tad būtų neracionalu bausti tuos, kuriems su šiuo itin sudėtingu uždaviniu sekasi geriau.
Vis dėlto Lietuva turėtų skaidriai vykdyti uždarymą, įvertinti auditorių kritiką bei aiškiai išdėstyti, kaip šį procesą – jėgainės uždarymą ir branduolinių atliekų tvarkymą – toliau tęs po 2020-ųjų. Manau, kad jėgainės uždarymui, labai sudėtingam procesui, skirtos paramos nutraukimas būtų nelogiškas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje5
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...