- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis lietuvių jau žino, kad ruošiantis atostogoms Europos šalyse į kelionės lagaminą verta įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau neretai užsienyje pasisvečiavę kraštiečiai atskuba tiesiai į teritorines ligonių kasas (TLK) ir reikalauja apmokėti jų sąskaitas už tokias paslaugas, kurios nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Kokie tai atvejai?
TLK darbuotojai sulaukia kartais stebinančių gyventojų klausimų ir pageidavimų padengti jų kelionėse patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, kai po kelionės grįžęs žmogus, ligonių kasoms pristato sąskaitą už maistą, kurį pirko restorane, nes atsisakė ligoninėje tiekiamo maisto. Analogiškų situacijų pasitaiko ir su apgyvendinimo paslaugomis: neretai gyventojai prašo TLK apmokėti sąskaitą už gyvenimą viešbučio apartamentuose, nes keliautojas pasirinko gydymo metu pagyventi ne įprastoje ligoninės palatoje, o geresnėmis sąlygomis – viešbutyje ar prabangesnėje mokamoje palatoje. Taip pat gana dažnai ligonių kasoms žmonės pateikia sąskaitas už nuvykimą į skubios pagalbos skyrių, pavyzdžiui, taksi automobiliu. Neretai klausiama ir dėl mirties atvejo bei repatriacijos.
„ESDK neužtikrina paciento mokamų paslaugų, maitinimo ir transportavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat ji negarantuoja planinės sveikatos priežiūros paslaugų ir priemokų (mokesčių) apmokėjimo. Todėl rekomenduojama vykstant į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis įsigyti ir papildomą sveikatos draudimą, apmokantį ir kitas paslaugas“, – pataria Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė.
Pasak specialistės, ESDK taip pat negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų kompensavimo, jei jos buvo suteiktos valstybinei sveikatos sistemai nepriklausančioje gydymo įstaigoje. Kadangi sveikatos sistemoje dalyvauja tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.
VLK duomenimis, pernai ligonių kasos išdavė 223 346 ESDK. Kiekvienais metais jų išduodama vis daugiau, taigi vis daugiau gyventojų vertina šios kortelės teikiamą naudą. Taip pat kasmet daugėja ir gaunamų sąskaitų už lietuviams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Europos šalyse. 2017 m. ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo daugiau kaip 9,5 tūkst. tokių sąskaitų už beveik 9 mln. eurų. Daugiausia sąskaitų kaip ir kasmet, taip ir pernai buvo gauta ir apmokėta iš Vokietijos (4179 sąskaitos už 2,8 mln. eurų), Ispanijos (1101 sąskaita už 0,8 mln. eurų) bei Švedijos (675 sąskaitos už 1 mln. eurų).
Ligonių kasos primena, kad ESDK patvirtina apsidraudusių privalomuoju sveikatos draudimu žmonių teisę visose ES šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Tai reiškia, kad viešnagės šiose valstybėse metu staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, gavus traumą, patekus į eismo įvykį ir panašiais atvejais jums suteiktų medicinos paslaugų išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės ligonių kasos iš PSDF biudžeto lėšų.
Daugiau informacijos apie ESDK rasite čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...