Finansų ministerija: šalies ekonomika šiais ir kitais metais augs sparčiau

Po sąlyginai nedidelio pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, Lietuvos ekonomika šių metų pradžioje atsigavo. Bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį augo 1,2 proc. Finansų ministerijos skaičiavimais, 2021 metais šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo numatyta pavasarį – 2021 m. BVP augimas sieks 4,1 proc. 2022 metais ūkio augimas, numatoma, paspartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 metais ūkio plėtra turėtų kasmet siekti po 3,5 proc. Ekonomikos augimą skatins stiprėjanti vidaus ir išorės paklausa.

Numatoma, kad situacija darbo rinkoje gerės – nedarbo lygis sieks 7,6 proc., lyginant su 8,5 proc. praėjusiais metais, o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, išaugs 0,4 proc. Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą turėtų paskatinti laisvėjantys ūkinės veiklos suvaržymai ir prasidedantis „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 1,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,8 proc.

Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl darbo užmokesčio (DU) augimo, vidutinio mėnesinio bruto DU pokyčio projekcija šiems metams didinama nuo 5,2 proc. iki 7,9 proc. 2022 ir vėlesniais metais DU augimo tempas kiek sulėtės, tačiau išliks virš 5 proc. per metus. Tiek 2021 metais, tiek ir 2022–2024 metų laikotarpiu DU augimo tempas viršys infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia ir toliau augs.

Infliacijos metinis tempas 2021 metų pirmąjį ketvirtį išliko žemas, tačiau nuo kovo jį didina aukštesnės energijos prekių kainos. Kovo mėnesį metinė infliacija pakilo iki 1,6 proc., balandį – iki 2,4 proc. Gegužę metinė infliacija išaugo iki 3,5 procento – greta išaugusių energijos kainų, spartesnį kainų augimo tempą skatino aukštesnės pramoninių ne energijos prekių, maisto produktų ir paslaugų kainos.

Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir pasikeitusias technines prielaidas dėl naftos kainų, numatoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 2,6 proc. 2022 metais infliacijos tempas turėtų lėtėti iki 2,2 proc., o 2023–2024 metais siekti 2 proc. Pažymėtina, kad spartėjant ūkio augimui ir laisvėjant karantino apribojimams, trumpuoju laikotarpiu išlieka rizika dėl spartesnio infliacijos tempo didėjimo.

Investicinį procesą šalyje vidutiniu laikotarpiu skatins pagal Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę įgyvendinami projektai, atsigavusios verslo investicijos ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Numatoma, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas šiemet galėtų augti 6,4 proc., o 2022–2024 m. paspartėti ir augti vidutiniškai po 8 proc. per metus.

Vakcinavimo procesui įgavus pagreitį, gerėjant gyventojų finansinei padėčiai ir mažėjant ūkinės veiklos suvaržymams namų ūkių vartojimo išlaidos per 2021 metus galėtų augti 4 proc. Vidutiniu laikotarpiu DU didėjant spartesniu tempu nei kainos namų ūkių vartojimo išlaidos 2022–2024 metais galėtų augti vidutiniškai 3,8 proc. per metus.

Sparčiau atsigaunanti užsienio paklausa ir Lietuvos eksportuotojų gebėjimas pasinaudoti pandemijos suteiktomis galimybėmis sudaro pagrindą tikėtis spartesnės, nei buvo numatyta pavasarį, Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto plėtros. 2021 metais tikėtinas 8 proc. prekių ir paslaugų eksporto augimas. Numatoma, jog vėlesniais vidutinio laikotarpio metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 7 proc. per metus.

Prielaidos ir rizikų veiksniai

Sudarant šį scenarijų, prielaidos dėl išorės aplinkos buvo palankesnės, nei sudarant kovo mėnesio scenarijų. Numatomas spartesnis tiek pasaulio, tiek pagrindinės Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinkos – ES atsigavimas.

Vis dar išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl naujų viruso atmainų, pandemijos suvaldymo globaliu mastu terminų, neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo masto, geopolitinės įtampos bei galima įtampa finansų rinkose, galimai neatsakingas pavargusios nuo ilgą laiką trunkančių ribojimų visuomenės elgesys išlieka esminiais neigiamos rizikos veiksniais, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai sparti masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bei geresnės demografinės tendencijos.