Finansų ministrė: krizės neprognozuojame

„Kauno dienos“ studijoje pokalbis su finansų ministre G.Skaiste apie Lietuvos finansinę situaciją, migrantų krizę ir Vyriausybės ateities investicijas.

– Kokia Lietuvos finansinė situacija per pandemiją?

– Paradoksalu, bet renkamos pajamos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra geras. Pajamos renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, o juk praėjusių metų pradžioje net COVID-19 dar nebuvo. Pajamų augimas – didelis, lūkesčiai – irgi geri. Žmonės prisitaikė. Atskiriems sektoriams sunkiau, bet bendras vaizdas – neblogas. Vertinant visos ES mastu, matome, kad mūsų finansinis kritimas buvo antras, Airijoje išvis nekrito. Tad mūsų mažiausias visoje ES – BVP nukrito 0,8 proc. Tai rekordinis dydis visose kitose šalyse. Šiais metais atsigavimas geras, prognozės dėl pinigų surinkimo neblogos, viršija lūkesčius.

Džiugina: G.Skaistės teigimu, šiais metais pinigų rinkimas viršija lūkesčius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Keista ir malonu tai girdėti. Su kuo tai sietumėte? Verslai stojo, verslininkai skundėsi, tačiau skaičiai byloja ką kitą.

– Manau, yra keli aspektai. Lietuvoje turizmo sektorius gana mažas, o toms šalims, kuriose išplėtotas turizmas, buvo labai sunku. Todėl šioje situacijoje mūsų mažas turizmas mums padėjo. Taip pat valdžios konstruota parama. Buvo suteikta parama ne tik darbo vietoms išsaugoti, sveikatos sektoriui, bet ir ekonomikai skatinti. Šiais metais buvo pakeistas paramos modelis, kad būtų išsaugotos darbo vietos. Turbūt tai davė efektą, kad nenukentėjo žmonių lūkesčiai. Kai žmonės galvoja, kad bus krizė, jie pradeda taupyti, tada krizė pereina į visą ekonomiką. Tiek visuomenės lūkesčiai, tiek bendras ekonomikos augimas – gana gero stovio. Vienas kitą paremia.

– Keiksmažodis krizė. Kelerius metus buvo kalbama apie ją – augo kainos, didėjo infliacija, nekilnojamojo turto burbulas. Ar nėra grėsmių, požymių, kad ji gali prasidėti?

– Na, krizės neprognozuojame, tačiau yra tam tikrų aspektų, kurie vertintini kaip rizikos: auganti infliacija – natūralu, nes ekonomikos skatinimas buvo labai žymus, – kylančios nekilnojamojo turto kainos. Yra elementų, kurie signalizuoja, kad reikia mažiau skatinti ekonomiką.

– Skatinti mažiau nepavyks dėl Europos Komisijos (EK) „Naujos kartos Lietuva“ plano projekto lėšų – 2,225 mlrd. eurų.

– Pirmadienį vyko paskutinis ES finansų ministrų tarybos posėdis, kuriame oficialiai užbaigtos tvirtinimo procedūros. Perkaitinimo elementas nėra toks staigus. Plano įgyvendinimas numatytas iki 2026 m., todėl dar daug laiko paramai tvariai įplaukti į ekonomiką. Šiais metais suplanuotos išlaidos apie 150 mln. eurų. Reikia parašyti investicinius projektus, nes planas – tik reformų suplanavimas, tačiau konkretūs projektai ir įgyvendinimo priemonės dar turi būti parengtos bei įgyvendintos iki 2026 m. Pagrindinės išlaidos suplanuotos tolygiai 2022, 2023, 2024 m. Šiais metais indelis šiek tiek mažesnis, nes reikia pasiruošti.

– Kas tai per planas?

– EK sukūrė priemonę šalims padėti atsigauti po pandeminio laikotarpio ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, kuriuos patiriame visi: Europos žaliasis kursas, skaitmenizacija. ES Taryba kiekvienais metais pateikia rekomendacijų, kurios yra specifinės konkrečiai šaliai. Šis planas nurodo, kad ne mažiau kaip 37 proc. šio plano lėšų būtų skiriama žaliajam kursui, visokioms priemonėms taršai mažinti. Ne mažiau kaip 20 proc. turi būti skiriama skaitmenizacijai, mes skirsime gerokai daugiau, nes matome didelę pridėtinę vertę. Visos kitos lėšos turi būti skirtos prieš tai minėtoms atskiroms kiekvienai šaliai rekomendacijoms.

– Lietuva 43 proc. skirs žaliajam kursui, t.y. apie 1 mlrd. eurų. Kam bus skirti šie pinigai?

– Jie bus skirstomi į keletą dalių: atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas, perėjimas prie tvarių kuro rūšių, kad nebūtų naudojamos ir neteikiamos lengvatos iškastiniam kurui, mažinamas benzino ir dyzelio naudojimas. Bus skiriamas dėmesys ir viešojo transporto perėjimui prie elektros vartojimo. Numatomos investicijos į sinchronizacijos procesą.

– Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė džiaugėsi, kad pagal šį planą švietimui bus skirta 489 mln. eurų, tačiau dabar kalbama apie 333 mln. Švietimas turbūt ta sritis, kuriai išties reikia kardinalių permainų. Kodėl skiriama mažiau lėšų?

– Yra keletas finansavimo šaltinių. Didelė paramos dalis švietimui bus skirta iš struktūrinių fondų. Planuojama skirti keliolika milijardų eurų. Struktūrinių fondų lėšomis bus remiamas ikimokyklinis ugdymas, o iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bus skiriama Tūkstantmečio mokyklų programai. Bus investuojama į mokyklų infrastruktūrą, kad visos mokyklos atitiktų minimalius standartus, į mokytojų gebėjimų didinimą. Šio fondo lėšų negalima naudoti atlyginimams didinti. Atlyginimams turi būti skiriamos biudžeto lėšos. Dabar vyksta biudžeto derybos, kaip per ateinančius metus turi vystytis švietimas, yra tam tikrų finansinių įsipareigojimų, kaip turėtų keistis mokytojų darbo užmokestis. Manau, kad jis augs.

Nevadinu to mokesčių reforma, nes tų reformų buvo daug. Tiesiog norisi sutvarkyti sistemą.

– Projekto „Naujos kartos Lietuva“ 20 proc. lėšų bus skiriama skaitmenizacijai. Kas bus daroma?

– Valstybėje yra daug įvairiausių duomenų bazių, informacinių sistemų ir jos tarpusavyje nesikeičia informacija, kiekvienai reikia vis daugiau investicijų. Todėl didelė dalis šių lėšų bus orientuota į sistemos reguliavimą, kad būtų didelis duomenų ežeras ir visos institucijos galėtų naudotis visomis sistemomis, nereikėtų savo duomenų kelti į penkias skirtingas sistemas. Kita lėšų dalis bus skirta visoms paslaugoms, kurias teikia valstybė, perkelti į elektroninę erdvę.

– Atsirado netikėtų išlaidų, pvz., migrantų krizė. Kokie iššūkiai, politika ir pagalba savivaldybėms?

– Kadangi sunkumai nukrinta ant galvos tik tam tikroms savivaldybės, iš mūsų pusės būtų teisinga kompensuoti visas jų išlaidas. Visos išlaidos, kurios susijusios su minimalaus pragyvenimo standarto užtikrinimu, bus kompensuotos, tačiau nenorime sudaryti vaizdo, kad pas mus viskas labai gerai, sąlygos puikios. Siunčiame žinutę į Iraką ir kitas valstybes, kad tikrai jūsų niekas nelaukia, nėra pas mus tokių sąlygų.

– Ar pinigų sumos, skirtos migrantų krizei spręsti, nėra didelės?

– Išlaikyti 2 tūkst. žmonių nėra tai, kas drebintų valstybės pamatus. Tai labiau psichologinis klausimas – žmonės nenori savo šalyje krizės, iššūkių, su kuriais susiduria kitos valstybės, priėmusios sprendimą įsileisti daug migrantų. Nenorime atidaryti nelegalaus koridoriaus per mūsų šalį.

– Ar planuojamos kažkokios mokesčių reformos?

– Nevadinu to mokesčių reforma, nes tų reformų buvo daug. Tiesiog norisi sutvarkyti sistemą, kad ji būtų aiškesnė ir nebūtų tiek daug išimčių. Daug įvairiausių verslo formų, kurios skirtingai apmokestinamos. Norisi tvarkos ir kad nebūtų noro piktnaudžiauti mokesčių sistema.

– Daug profesijų, kuriose piktnaudžiaujama mokesčių sistema ir nemokami mokesčiai, pavyzdžiui, odontologijos srityje, automobilių, butų remonto. Kaip suvaldyti tokią situaciją?

– Sunkus klausimas, nes jei būtų paprastas, turbūt situacija jau būtų suvaldyta. ES bando siūlyti tam tikrų sprendimų, pavyzdžiui, keisti reglamentą dėl pinigų plovimo prevencijos. Mes siūlome apriboti grynųjų atsiskaitymus iki 10 tūkst. eurų, o visi kiti pirkimai turi būti banko kortele. Dažnai ten, kur grynieji, – ir tam tikri šešėlio elementai. Sugaudyti gana sudėtinga ir auksinio recepto nėra. Po truputį bandome ugdyti žmonių sąmoningumą. Per pandemiją, kai paskyrėme individualiai dirbantiems asmenims paramą, visi sakė, kad sunku iš jos pragyventi, tačiau, pažiūrėjus praėjusių metų duomenis, vidutinė sumą, kurią deklaravo individualiai dirbantys žmonės, buvo tokia pat – 250 eurų. Parama buvo tokio dydžio, kokią žmonės deklaruoja, kad iš jos gyvena.

– Ką daryti su tais, kurie nesiskiepija?

– Manau, turime suprasti, kad kitaip mes negalėsime grįžti į normalų gyvenimą. Tai darosi akivaizdu. Norisi, kad sprendiniai nepaliestų tų žmonių, kurie jau pasiskiepiję. Gali būti, kad bus apribotos tam tikros galimybės dirbti nepasiskiepijusiems asmenims.