- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB bankas kol kas nemato priežasčių keisti anksčiau skelbtų 2018 metų prognozuojamų BVP plėtros ir vidutinės infliacijos rodiklių – atitinkamai jie yra 3,2 proc. ir 2,8 proc.
SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad ekonomikos plėtra buvo viena sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 proc. Tikėtina, kad praėjusiais metais investicijos į mašinas bei įrenginius pagaliau pasiekė ir pranoko 2007 metų lygį ir šis rodiklis buvo vienas iš paskutinių, kurio nepavyko atkurti po pasaulinės finansų krizės.
Ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 proc.
Vidaus vartojimas palyginamosiomis kainomis pernai augo lėčiau negu 2016 metais, tačiau buvo svarbių šio reiškinio priežasčių. Pirma, nemažai namų ūkių skyrė būtiniausiems produktams beveik pastovią arba nuosaikiai augančią savo piniginių lėšų dalį, todėl, pakilus kainoms, šios šeimos galėjo įpirkti maždaug tiek pat ar net mažiau prekių. Šie namų ūkiai reguliavo savo prekių paklausą pagal infliacijos dydį, kitaip tariant, šio rinkos segmento paklausos lankstumas kainų atžvilgiu buvo didžiausias. Susidūrę su finansinėmis problemomis, žmonės nebūtinai pirko mažiau prekių – tiesiog rinkosi žemesnės kokybės prekes ar naudojosi akcijomis.
Ekonomistas primena, kad infliacijos rodiklis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal kiekvienų metų pradžioje nustatomą vartojimo produktų ir paslaugų krepšelį (Laspeireso kainų indeksas, apskaičiuojamas kaip svorinis tam tikro nustatyto prekių ir paslaugų krepšelio vidurkis), kuris per metus nėra keičiamas ir negali rodyti vartotojų elgsenos pokyčių. Pirkėjams dažniau renkantis prastesnės kokybės prekes, šis rodiklis dėl savo metodologinių ypatumų turi tendenciją sumažinti tikrąjį kainų didėjimą. Žinoma, norint nustatyti sumažėjimo mastą, būtini išsamūs specialūs tyrimai.
Vidutinių ir pasiturinčių namų ūkių reakcija į augančias kainas buvo kitokia – jiems nekilo jokių problemų padidinti išlaidas vartojimo prekėms įsigyti tiek, kiek padidėjo infliacija, ar dar daugiau. Savaime suprantama, kad tokie gyventojai yra pajėgesni pirkti ne pirmojo būtinumo prekes, t. y. baldus, vaizdo ir kitokią buitinę techniką, grožio ir sveikatingumo paslaugas. Taigi neturėtų stebinti ta aplinkybė, kad šioje rinkos srityje pernai augo ir kainos, ir vartojimo mastas.
„Mūsų nuomone, 2018 metais vidaus vartojimo sektorius bus vienas iš rizikos veiksnių, galintis sutrukdyti pasiekti panašų BVP augimo rodiklį kaip 2017 metais. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis padidės 7 proc., t. y. truputį mažiau negu praėjusiais metais, tačiau vidutinė infliacija taip pat bus šiek tiek lėtesnė – 2,8 proc. (2017 m. – 3,7 proc.). Lemiamą reikšmę turės gyventojų disponuojamų pajamų paskirstymas vartojimo ir taupymo tikslais. Pastebėta, kad mažiausiai uždirbantys namų ūkiai turi didžiausią ribinį polinkį vartoti, t. y. didžiausią kiekvieno papildomo euro dalį skiria būtent vartojimo prekėms.
Pažymėtina, kad minimali mėnesio alga 2018 m. yra padidinta nuo 380 iki 400 eurų, arba 5,3 proc. Tai yra mažesnė suma negu vidutinis darbo pajamų didėjimas šalies ūkyje. Nors mažai uždirbantys gyventojai gaus papildomos naudos dėl sumažėjusios gyventojų pajamų mokesčio naštos, apskritai jų finansinė būklė gerės, švelniai tariant, ne sparčiau negu likusių kitų namų ūkių“, – sako G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...