- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai.
Laukinių vakarų ekonomika – nebepriimtina
„Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda.
Jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad galbūt toks požiūris buvo tinkamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, siekiant išjudinti ekonomiką iš mirties taško, bet pabrėžė, kad jis nebėra priimtinas.
Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos.
„Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas: giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjome link BVP vienam gyventojui vidurkio, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo prezidentas.
„Tokį neatitikimą galime paaiškinti tik vienu būdu: ekonominės ir socialinės politikos nesėkmės. Neturėjome kompaso, kam naudoti tą ekonomikos pažangą ir šiandien turime tokią prastoką situaciją“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vytauto Didžiojo universitete Kaune penktadienį vykstančioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ prezidentas pristatė gerovės valstybės gaires.
„Gerovės valstybė yra vientisas darinys, apimantis šalies teritoriją. Jeigu mes įsivaizduojame, kad gerovės valstybė yra daug gerovės valstybėlių, kurioje kiekvienas jaučiasi sukūręs asmeninę gerovę ir jam nesvarbu, kas darosi už jo aukštos tvoros, tai ne gerovės valstybė“, – žurnalistams komentavo prezidentas.
„Už lango jau seniai nebelaksto kaubojai ir Laukinių vakarų įvaizdis neturėtų būti matomas Lietuvoje“, – teigė jis.
Svarbu naikinti „gyvulių ūkį“
Jis teigė, kad būtina didinti lėšų perskirstymą per biudžetą bei mažinti socialinę atskirtį.
Pasak prezidento, labai svarbu sutvarkyti mokestinę sistemą, kad ji būtų „žmonių bendruomenės sistema, o ne gyvulių ūkis“.
„Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos, kurios įvairiais laikotarpiais buvo įgyvendintos tik todėl, kad stiprieji sugebėjo prieiti prie įstatymų leidybos ir sau tas lengvatas įsigyvendino“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Dabar be galo sunku jas išrauti. Pats matau, kaip sunku jas išrauti ir kiek reikia padėti pastangų, kad bent vieną iš jų pajudinti“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė kalbantis apie visas lengvatas, kurios buvo Prezidentūros iškeltos kaip naikintinos teikiant siūlymus šių metų biudžetui.
Svarstant šių metų biudžetą, G. Nausėda lėšų pensijoms didinti siūlė rasti atsisakant arba mažinant kai kurias mokesčių lengvatas, įskaitant akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.
Penktadienį Kaune jis teigė, kad tai nebūtų ūkininkams taip skausminga, jei pavyktų pasiekti didesnių tiesioginių Europos Sąjungos išmokų Lietuvos žemdirbiams.
„Aš esu už jų reikalavimus. Aš noriu, kad tos tiesioginės išmokos pasiektų kaip galima greičiau tą 100 proc. ES vidurkio. Tada man žemdirbiai sako: tada mes, prezidente, žiūrėsime ir į jūsų iniciatyvas lengvatų mažinimo klausimais visiškai kitomis akimis“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė, kad šiuo metu galioja skirtingi Gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir išreiškė viltį, kad sutarimą dėl jo siekiamų pokyčių įgyvendinimo pavyks pasiekti su Vyriausybe, pradėsiančia dirbti po šių metų Seimo rinkimų.
Akcentavo susitarimo svarbą
Konferencijoje kalbėjęs prezidentas akcentavo, kad plėtojant ekonomiką svarbu nepamiršti aplinkosaugos problemų, o kalbant apie švietimą svarbu ugdyti sąmoningumą ir toleranciją. Jis taip pat teigė, kad gerovė nėra atsiejama nuo geros savijautos.
Pasak jo, norint sukurti gerovės valstybę būtina ilgai ir nuosekliai dirbti bei sugebėti susitarti.
„Turėsime išmokti susitarti, o susitarus – laikytis duoto žodžio“, – pabrėžė G. Nausėda.
Konferencijoje susirinkę mokslininkai ir švietimo, ekonomikos, sociologijos, politikos ekspertai diskutuoja apie gerovės valstybės idėją ir jos įgyvendinimą.
Renginyje pranešėjai kalba apie įvairius gerovės aspektus – ne tik politinius ar ekonominius, tačiau ir psichologinius, švietimo klausimus, regionų problematiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...