- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė G. Nausėda.
Pasak jo, nors nominalios žmonių pajamos auga, didėja ir pati skurdo riba, o augant pragyvenimo kaštams, vis daugiau žmonų neįtelpa į aukščiau skurdo ribos esančio standarto ribas.
Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina.
„Be to, vidutinis infliacijos rodiklis nebūtinai atspindi absoliučiai visus Lietuvos žmones. Nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai kur kas didesnę savo pajamų dalį yra priversti skirti būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, todėl jų kainai augant sparčiau nei vidutinis infliacijos rodiklis, šių žmonių asmeninė infliacija taip pat natūraliai yra didesnė nei oficialiai matuojama Statistikos departamento“, – aiškino G. Nausėda.
Pasak jo, siekiant mažinti skurde gyvenančių žmonių skaičių, visų pirma reikia didinti per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tai generuojant didesnius finansinius išteklius į labiausiai nepasiturinčius gyventojus nukreiptai socialinei politikai.
„Socialinės išmokos nuo 2018 metų pradėtos indeksuoti, bet kaip dažniausiai būna, to indeksavimo nepakanka 100 proc. kompensuoti perkamosios galios praradimų. Pensijų indeksavimas bent jau šiuo metu turėtų užtikrinti ne mažesnį jų didėjimą nei infliacijos rodiklis, nes pensijų didėjimas yra susietas su darbo užmokesčio fondu, o darbo užmokestis statistiškai šiuo metu auga sparčiau nei infliacija“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, kol situacija yra tokia ir dirbančiųjų skaičius nemažėja, toks indeksavimo modelis leidžia pensininkas tikėtis pastovaus arba ženkliai nesmunkančio pragyvenimo lygio.
„Bet jeigu ateityje situacija pasikeis, tarkime, pradės mažėti dirbančiųjų skaičius, indeksavimas gali būti nepakankamas infliacijai kompensuoti ir tada tas skurdo paūmėjimas gali būti dar ryškesnis“, – teigė ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 17,3 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2016-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,7 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...