- Jevgenijus Bardauskas, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistų teigimu, jei Rusijos taikoma griežtesnės Lietuvos vežėjų patikra pasienyje užsitęs, Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Vyriausybei gali tekti karpyti išlaidas arba didinti biudžeto deficitą. Premjeras sako, kad Lietuva dėl Rusijos transporto ribojimų ketina kreiptis į Europos Komisiją.
Sugriežtinta automobilių su lietuviškais numeriais patikra Rusijos pasienyje toliau tęsiasi. Per praėjusią parą, pasieniečių duomenimis, per keturis kontrolės punktus pasienyje su Kaliningradu pravažiavo tik apie pusšimtis lengvųjų automobilių, kai įprastai pralaidumas yra dešimt kartų didesnis. Lietuviškų krovininių automobilių į Rusija įvažiavo dar mažiau – 8, kai, pavyzdžiui, Rusijos vežėjų į Lietuvą – daugiau kaip 200. Eilės nusidriekė ir Latvijos-Rusijos pasienyje, per kurį taip pat keliauja Lietuvos vežėjai.
Rusijos pasieniečiai teigia, nesklandumų priežastis – muitinės procedūros, tačiau Rusijos muitinės vadovas pareiškė, kad automobilių su lietuviškais numeriais patikra savaitgalį sugriežtinta, nes esą Europos Sąjungos šalys per Lietuvą gabena produkciją, kuriai paskelbtas importo embargas. Premjeras jau pareiškė, kad dėl šių trikdžių gali įvykti didžiulių Lietuvos ekonomikos pokyčių. Tokios pat nuomonės laikosi ir ekonomistai. Gitano Nausėdos manymu, jei transporto srautų stabdymas tęsis neilgai, padariniai nebus skaudūs, priešingu atveju – Lietuvos ekonomikos laukia sudėtingas laikotarpis.
„Transporto sektorius yra svarbus Lietuvos ekonomikos sektorius, mokantis ir nemažai pinigų į valstybės biudžetą. Jeigu mes pripažįstame, kad 2015 m. biudžetas ir taip buvo sudarytas remiantis tokiomis gana šviesiomis makroekonominėmis prognozėmis, tai bet koks menkiausias arba vidutinės reikšmės veiksnys, kuris gali pabloginti mūsų ekonomikos situacija, jau yra svarbus“, – sako SEB vyriausiasis ekonomistas dr. G. Nausėda.
Jo teigimu, Rusijos taikomi ribojimai kelia pavojų kitais metais negauti tiek pajamų, kiek suplanuota, todėl Vyriausybei gali prireikti karpyti išlaidas arba didinti biudžeto deficitą, bet šis sprendimas atidėtų politikų planus 2016 m. turėti subalansuotą biudžetą.
„Kuo daugiau tokių stikliukų, besimėtančių kelyje, tuo [didesnė] rizika, kad mums tiesiog ne tai, kad nepavyks pasiekti subalansuoto biudžeto, bet ir mažinti fiskalinį deficitą kiekvienais metais gali tapti pakankamai sudėtinga“, – tikina G. Nausėda.
Premjeras teigia, kad Lietuva dėl Rusijos transporto ribojimų ketina kreiptis į Europos Komisiją.
„Šiuo metu diskutuojame, kalbamės, ieškome galimybių, kaip tą problemą spręsti, didinant ir spartinant Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ateinančiais metais. Taip pat esame numatę kreiptis į Europos Komisiją. Kiek šiandien girdėjau, tą jau padarė asociacija „Linava“. Kreipimasis turėtų vykti gruodžio 3 dieną“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Seimas kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas skubios paramos ir Lietuvos žemdirbiams, kurie patiria nuostolių dėl Rusijos embargo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai7
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...