- LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbios detalės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš įvedant eurą, skambėjo daug pažadų, skelbiančių, kad kainos kilti neturėtų. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie gerokai padidėjusias kainas. Tačiau su tuo nebesiginčijantys ekonomistai sako, kad kainų kilimo priežastis – ne euras.
Ekonomistas Povilas Stankevičius teigia, kad, daugelio manymu, euras sudarė precedentą kainoms didėti, tačiau, jo įsitikinimu, euras, kaip valiuta, nėra kaltas dėl kylančių kainų. Vis dėlto, specialistas sutinka, nauja valiuta Lietuvoje pastūmėjo procesą, kai kainos pradėjo kilti.
„Euras įsuko vadinamąją atlyginimų ir kainų spiralę. Kylant kainoms, Lietuvoje darbuotojai pradėjo reikalauti aukštesnių atlyginimų. Įmonės, samdydamos darbuotojus, turi jiems mokėti didesnius atlyginimus, nes kitaip Lietuvoje, kur darbo rinka yra kaistanti, darbuotojus yra sunku nusamdyti. Tada auga įmonių darbo kaštai ir tam, kad įmonės apsaugotų savo verslą, apsaugotų savo pelną, jos didina galutines prekių ir paslaugų kainas, kad turėtų pastovią pelno maržą. Taip įsisuka vos ne begalinis procesas“, – aiškina ekonomistas.
Euras įsuko vadinamąją atlyginimų ir kainų spiralę. Kylant kainoms, Lietuvoje darbuotojai pradėjo reikalauti aukštesnių atlyginimų.
Tuo tarpu Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinkai ir kainų kilimui įtakos turi ir procesai aplinkinėse šalyse.
„Kainų augimui įtakos gali turėti žaliavų kaina. Daugumos Lietuvos įmonių trečdalis išlaidų yra kuras, todėl, kylant kuro kainai, automatiškai kils kainos. Dažnai žmonės sako, kad kuro kaina nukrito, o kitos kainos – ne. Taip, nes tuo metu įvyko šioks toks atlyginimų didėjimas ir jau grįžti prie buvusių kainų yra sudėtinga“, – tikina Seimo narys.
Politikas pabrėžia, kad rinka Lietuvoje – maža, o tai – taip pat labai svarbus faktorius.
„Kasdien, eidami į prekybos centrus, matome nepakankamą konkurenciją, Valstybei buvo padaryta didelė žala dar iki euro, kai buvo leista prekybos tinklams nereguliuojamai kurtis miestuose, centruose, miesteliuose. Tai išnaikino smulkųjį verslą, kuris galbūt galėjo konkuruoti su prekybos centrais“, – svarsto V. Sinkevičius.
Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad po euro įvedimo socialinė atskirtis padidėjo. Jos teigimu, visuomenei buvo labai skausminga ilgą laiką girdėti politikų neigimą ir skelbimą, kad, pasak statistikos, kainos Lietuvoje nekyla, nors žmonės negali pragyventi iš savo atlyginimo.
„Atskirtis labai padidėjo tiek kalbant apie žmones, atliekančius paprastus darbus, ir aukštos kvalifikacijos specialistus, tiek tarp regionų ir sostinės. Dabar turime dvi atskiras Lietuvas.
Turime Vilnių ir tą jo dalį, kur žmonės gauna 3¦4 tūkst. eurų, ir tą likusią Lietuvą, kur gauna 300–400 eurų“, – mano D. Šakalienė.
Seimo narė įžvelgia problemą ir silpnoje derybinėje darbuotojų galioje.
„Vis dar turime giliai įaugusį sovietinį mentalitetą, valdžios ir savo darbdavio baimę, baimę paprašyti atlyginimo už savo gebėjimus, už savo žinias, už savo įdirbį. Pasakymas „parduoti savo žinias“ ar „parduoti savo gebėjimus“ daugeliui žmonių vis dar atrodo kažkas nepriimtino, nedrąsaus, netinkamo. Kita vertus, nemažai darbdavių tai palaiko žiauriu posakiu: gali eiti, už durų laukia eilė tokių kaip tu. Iš tikrųjų, tai eilė laukia prie lėktuvo, nes mes vis dar labai dideliais kiekiais prarandame žmones, kurie negali pragyventi“, – kalba politikė.
Moteris, pati ilgą laiką gyvenusi daugelyje Europos valstybių, sako, jog jai skaudu matyti, kad tų pačių firmų tos pačios prekės kainuoja tiek pat ar net daugiau Lietuvoje, nei Prancūzijoje ar Vokietijoje, kai algos šalyje skiriasi keleriopai.
Statybų sektoriuje dirbantis Vidas Vilčinskas įsitikinęs, kad valdžia per daug savimi pasitikėjo, garantuodama, jog kainos nekils, mat savo rankose neturi jokių ekonomikos reguliavimo svertų. Be to, vyras pastebi ir dirbtinai pučiamą nekilnojamojo turto burbulą, kuris, jo įsitikinimu, būtinai sprogs.
Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?4
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...