- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausiu metu grynųjų pinigų Lietuva neatsisakys, nes bankai negali užtikrinti nenutrūkstamo internetinės bankininkystės veikimo, sako IT saugumo ekspertas. Tuo metu bankai teigia, kad tokia kritika yra nepagrįsta ir kad bankinė sistema Lietuvoje yra moderni.
Pernai Vyriausybėje įstatymo pataisa, numatanti 3 tūkst. eurų atsiskaitymo ribą, Seimo rudens sesijoje svarstyta nebuvo, šis klausimas neįtrauktas ir į pavasario sesijos darbotvarkę.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, šis klausimas išsamiau bus svarstomas tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansų ministerija pagrįs draudimo reikalingumą bei pasiūlys priemonių, kaip įgyvendinti priežiūrą.
„Jeigu mes pinigus legalioje rinkoje ribosime, o šešėlyje nestebėsime ir nereguliuosime, tai tokia bus abejotina nauda, nes kaip tik gali būti paskatinta šešėlyje veikti daugiau grynų pinigų. Turi būti daugiau kompleksinių priemonių“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Anot jo, Vyriausybė mano, kad, jei nebus šešėlio stebėjimo priemonių turgavietėse ir kitose vietose, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ribojimai neatneš pakankamai naudos, o juridinių bei fizinių asmenų atsiskaitymų ribojimas gali paskatinti šešėlinės rinkos plėtrą.
Gerai, kol sistema veikia, bet, kaip žinome, visos skaitmeninės ir internetinės erdvės yra su sava rizika.
Kaip pavyzdį S. Jakeliūnas paminėjo bankomatų, kredito unijų ar kitų vietų, kur išduodami grynieji pinigai, stebėsenos ir atitinkamo reglamentavimo įvedimą.
Paklaustas, kaip jis pats vertina draudimo reikalingumą, parlamentaras sakė nesantis prieš grynųjų pinigų mažinimą, bet taip pat pripažino, kad visiškas jų atsisakymas būtų rizikingas.
„Gerai, kol sistema veikia, bet, kaip žinome, visos skaitmeninės ir internetinės erdvės yra su sava rizika, ir jei absoliučiai būtų atsiskaityta grynųjų pinigų arba didžiąja dalimi, tai, atsitikus nelaimei ar atakai, sustotų apskritai visa ekonomika, todėl kaip atsarginė priemonė turi būti grynieji pinigai, bet proporcijos turi kisti“, – kalbėjo jis.
Tuo metu IT saugumo ekspertas Marius Pereščius sakė, kad artimiausiu metu šalis visiškai atsisakyti grynųjų pinigų tikrai negalės, o Vyriausybė dar tik bando mažinti grynųjų pinigų kiekį.
„Nemanau, kad galima visiškai atsisakyti, sumažinti valstybė stengiasi, bet matome, kaip jiems sekasi. Ta pati problema, kad bankai negali užtikrinti, kad piliečiai gautų savo paslaugas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Būna, kad bankomatai nepriima pinigų, jei nori juos įdėti, pavieniai atvejai, kai bankai vykdo technines profilaktikas, sustoja Lietuvoje visas darbas. Esame matę, kaip užlūžta sistemos, situacija, kai banke pinigai yra, bet bankinė forma neveikia kokią parą, pusdienį, 4 paras, ypač švenčių dienomis“, – Eltai sakė M. Pereščius.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sakė, kad visiškas grynųjų pinigų atsisakymas yra įmanomas. Kaip pavyzdį jis pateikė Švediją, kurioje gyvenant, pašnekovo teigimu, grynųjų pinigų išvis nereikia.
„Švedijoje yra labai gerai išplėtota mokėjimo kortelių infrastruktūra, kad iš esmės grynųjų pinigų iš tikrųjų nereikia. Tai į klausimą, ar įmanoma grynųjų visiškai atsisakyti (galima atsakyti, - ELTA), kad, vadovaujantis minėtu pavyzdžiu, tikrai įmanoma“, – Eltai sakė M. Zalatorius.
Jo teigimu, Lietuvoje bankinė sistema yra moderni, o sumažinti grynųjų pinigų kiekį šalyje galėtų ir momentiniai mokėjimai, kurie Lietuvoje turėtų atsirasti per pusantrų metų. Tuo metu ketinimo Vyriausybės lygiu riboti grynųjų pinigų atsiskaitymą jis vertinti nenorėjo.
„Nesiimu vertinti, tačiau aš nežinau, ar draudimai yra geriausia priemonė, turiu dėl to pagrįstą abejonę. Mokėjimo įpročių keitimo skatinimas, infrastruktūros gerinimas yra geresnė priemonė už draudimą, nes dėl to, kad uždrausi, tai nereiškia, kad situacija pasikeis“, – komentavo M. Zalatorius.
Europos centrinio banko 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 75 proc. atvejų apsipirkimo vietose mokama grynaisiais pinigais. Euro zonos vidurkis – 79 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...