- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų poreikis skolintis nedideles pinigų sumas mėnesiui ar keliems mažėja jau keturis ketvirčius iš eilės. Per metus išduotų smulkių vartojimo kreditų (iki 290 eurų) sumažėjo beveik penktadaliu. Tokias tendencijas lėmė pastaraisiais metais vien tik į smulkiųjų kreditų ribojimą sutelktas reguliuotojų dėmesys, skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Asociacijai priklausančios įmonės antrą šių metų ketvirtį suteikė 116 tūkst. smulkių kreditų – 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Be to, ženkliai mažėjo gyventojų įsiskolinimai kreditų bendrovėms. Bendra paimtų smulkių kreditų suma šių metų birželio pabaigoje smuko 15 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o gyventojų, kuriems kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, įsiskolinimai krito net ketvirtadaliu. Klientų, su kuriais sutartys buvo nutrauktos, sumažėjo pusiau.
„Nors kreditų biuro duomenimis bendras šalies gyventojų įsiskolinimas per metus padidėjo, gyventojų skolas augino ne smulkieji kreditai. Atvirkščiai – jau metus stebime smulkiųjų vartojimo kreditų paklausos mažėjimą. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) apribojimų ir vadinamosios „40 proc. taisyklės“ gyventojams yra lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui. Tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą. Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.
Seime sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti birželį įregistravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis numatyta dar labiau mažinti BVKKMN, metines palūkanas apribojant iki 75 proc. Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), kurios privalo būti įtrauktos į bendrą vartojimo kredito kainą, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos per dieną.
Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas nemokėdami palūkanų ir jokių kitų mokesčių. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto. Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių. Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kreditai negali būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims, tikrinti kreditingumą papildomose duomenų bazėse.
„Jeigu toks projektas bus priimtas, 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus 1 euras, o mėnesinės palūkanos – 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. Dėl „nusiraminimo“ laikotarpio verslas patirs papildomų išlaidų, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės visuomet tikrina kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos išlaidų niekas nekompensuos. LSVKA įmonės klientų kreditingumą tikrina visada ir tai sudaro didžiąją smulkiųjų vartojimo kreditų išdavimo sąnaudų dalį“, – teigia L. Valickas.
L. Valicko teigimu, LSVKA priklausančios įmonės sėkmingai sprendžia opiausias smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos problemas, vertina kiekvieno kliento kreditingumą, o didelė konkurencija rinkoje nuosekliai „pjauna“ kreditų palūkanas. LSVKA duomenimis, jaunų iki 25 metų amžiaus smulkių kreditų gavėjų skaičius per metus krito penktadaliu, sumažėjo bendra klientų pradelstų mokėjimų suma. Kreditai per metus vidutiniškai „atpigo“ 10 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai2
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu8
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...