Ekonomistai į 2018-uosius žvelgia su atsargiu optimizmu

Investicijos į Kauną

"Continental", "Hella", "Hollister" – tik kelios iš užsienio įmonių, įžvelgusių perspektyvų Lietuvoje.

Didžiausia 2017 m. užsienio investicija drąsiai galima laikyti Vokietijos automobilių komponentų pramonės įmonės "Continental" atėjimą. Kauno rajone "Continental" planuoja statyti naują elektronikos komponentų produkcijos padalinį, į kurį per ateinančius penkerius metus investuos net 95 mln. eurų. Be to, žadama sukurti apie tūkstantį naujų darbo vietų.

16 tūkst. kv. m ploto gamybos padalinyje "Continental" gamins keleivių saugumo ir išmaniosios pagalbos vairuotojui komponentus.

Naujas darbo vietas ir milijonus eurų siekiančias investicijas žada ir elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė "Hella" ir amerikiečių "Hollister", ketinanti Lietuvoje gaminti kateterius ir medicininius maišelius. Šios bendrovės savo padalinius taip pat steigs Kauno prieigose.

Kova su alkoholizmu

Vasarą įsigaliojo patobulintas naujasis Darbo kodeksas. Jis pakeitė keturiolika metų galiojantį pirmtaką.

Naujo Darbo kodekso rengimą inicijavo dar praėjusios kadencijos Vyriausybė, vadovaujama socialdemokratų. Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kodekso įsigaliojimą atidėjo pusmečiui. Pasak "valstiečių", per tą laiką buvo pataisytos kai kurios daug diskusijų sukėlusios įstatymo nuostatos, kad kodeksas taptų socialiai teisingesnis, taip pat esą buvo atsisakyta per didelio liberalizmo.

Valdžia taip pat daug dėmesio skyrė kovai su alkoholio vartojimu. "Valstiečių" teigimu, Lietuva – viena iš daugiausia alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Tą konstatavo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai, kurie lankėsi Lietuvoje.

Valdžia padidino alkoholio akcizus, argumentuodama tuo, kad rinkoje pakilus alkoholio kainoms kris svaigalų vartojimas. Nuo kovo 1 d. akcizų tarifai alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams buvo padidinti 8 proc., etilo alkoholiui – 2,5 proc.

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės "Nielsen" duomenys atskleidė, kad po akcizų pakėlimo spirituoto vyno pardavimas sumažėjo 48,9 proc., sidro – 22,5 proc., vyno – 18,6 proc., o alaus – 13,8 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis džiaugėsi, kad akcizų didinimas davė rezultatą – sumenko svaigalų vartojimas.

"Akcizų pakėlimas tikrai buvo drastiškas kalbant apie silpnąjį alkoholį – alų. Bet jis pasiekė rezultatus. Akcizų surinkimas nėra sumažėjęs. Iš esmės surenkame daugiau arba tą patį. (...) Turime vartojimo sumažėjimą atskiruose sektoriuose – silpnųjų alkoholinių gėrimų. Manau, kad tikslai yra pasiekti. Suvartojimas yra mažesnis, o akcizų nepraradome, kuo buvo gąsdinama", – pabrėžė S.Skvernelis.

Maža to, nuo sausio 1 d. įsigalios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios numato, kad alkoholį pirkti, vartoti ir turėti galės tik 20 metų sulaukę asmenys. Taip pat keisis prekybos alkoholiu laikas, o alkoholio reklama bus draudžiama. Tiesa, kitąmet specializuotų alkoholio parduotuvių dar neišvysime.

"Sprendimas dėl tokių parduotuvių steigimo turi būti gerai apskaičiuotas ir išanalizuotas. Analizę galima bus atlikti tik kitais metais, todėl šie pažadai galėtų būti įgyvendinti dar vėliau", – sakė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

K. Vanago/BFL nuotr.

Biudžetas su pertekliumi

Seimas gruodžio 12 d. patvirtino 2018 m. biudžetą. Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo, sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai.

Valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų, išlaidos – 9,558 mlrd. eurų. "Sodros" pajamos 2018 m. turėtų siekti beveik 4,253 mlrd. eurų, išlaidos – 4,012 mlrd. eurų. Planuojamos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamos – beveik 1,763 mlrd. eurų.

Kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti – šiam tikslui numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet. Taip pat bus pasiektas 2 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), finansavimas gynybai, kaip reikalauja NATO.

Emigracija nemažėja

Šiemet rekordiškai daug žmonių išvyko iš Lietuvos. Remiantis statistika, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc., o vien per 2017 m. Lietuvą paliko apie 54 tūkst. žmonių. Iš jų net 51 tūkst. buvo Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50,333 tūkst. gyventojai.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,8 mln. šiais metais.

Emigraciją skatino ne tik maži atlyginimai, bet ir kainų augimas. Rugpjūtį Lietuvoje buvo užfiksuota rekordinė 4,6 proc. metinė infliacija. Šis rodiklis beveik tris kartus viršijo euro zonos vidurkį ir buvo didžiausias tarp visų ES valstybių.

Aiškinta, esą neproporcingą kainų augimą lėmė reikšmingai brangusios paslaugos ir tokių vienkartinių veiksnių, kaip alkoholio akcizų padidinimas.

Džiugina investicijos

Ekonomistus šiais metais labiausiai pradžiugino investicijų augimas Lietuvoje. O prie to, pasak jų, nemaža dalimi prisidėjo ir atnaujintas Darbo kodeksas.

Žiūrint į Lietuvos ekonomikos perspektyvas, labiausiai vertinčiau didelių investicijų atėjimą į Lietuvą.

"Žiūrint į Lietuvos ekonomikos perspektyvas, labiausiai vertinčiau didelių investicijų atėjimą į Lietuvą. Manau, kad "Continental", "Fredos", "Hella" ir kitų investicijos yra labai svarbus atspirties taškas, leidžiantis manyti, kad Lietuvos ekonomika turi perspektyvų ir paskui šias investicijas gali ateiti kitos", – pažymėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

"Sakyčiau, kad tarp šių investicijų atėjimo ir naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo yra ryšys. Investuotojams padarė įspūdį mūsų darbo rinkos lankstumo didėjimas. Nors ir buvo nuogąstavimų, kad su naujuoju kodeksu prasidės masiniai atleidimai ar kažkokie piktnaudžiavimai tomis liberalesnėmis taisyklėmis, tačiau bent jau kol kas aš negirdėjau didelių nusiskundimų, kad tas kodeksas suponuotų tam tikrus darbuotojų teisių pažeidimus. Apie tai buvo labai daug kalbama, bet realybėje viso šito nėra", – pridūrė G.Nausėda.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pažymėjo, kad užsienio investuotojų dėmesys Lietuvai – vienas iš svarbiausių 2017 m. ekonominių įvykių.

"Iš tiesų šie metai labiausiai išsiskiria tuo, kad į Lietuvą atėjo daug didelių tarptautinių prekių ženklų, ypač į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Tai yra labai teigiama tendencija, kadangi šios investicijos leidžia tikėtis, kad aplinkui ir toliau kursis naujos įmonės. Be to, galimybę save realizuoti ir gauti daugiau pajamų turės ir vietinės kilmės įmonės. Tad tiesioginių užsienio investicijų srauto augimas tikrai buvo viena džiugiausių šių metų naujienų", – pastebėjo N.Mačiulis.

Tiesa, jis nemano, kad lemiamas investicijų pritraukimo veiksnys buvo Darbo kodekso atnaujinimas.

"Kai kuriais atvejais jis (kodeksas – aut. past.) galbūt ir pagelbėjo, vis dėlto, priimant sprendimą, kur investuoti, yra ir daug kitų svarbių kriterijų", – pabrėžė jis.

Gitanas Nausėda. K. Vanago/BFL nuotr.

Augo ekonomika

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas pažymėjo, kad šiemet paspartėjęs Lietuvos ūkio augimas yra nulemtas veikiau ekonominių, o ne politinių sprendimų.

"Lietuvos ekonomikos augimui daugiausia įtakos turėjo augimas mūsų eksporto rinkose, kaimyninių šalių ir euro zonos atsigavimas, taip pat vartojimo augimas pačioje Lietuvoje. Kita vertus, šie aspektai lėmė ir tai, kad Lietuvoje gerokai kilo infliacija", – akcentavo R.Vilpišauskas.

Šiais metais Lietuvos ekonomika augo apie 3,6 proc., bet tokio spartaus ekonomikos augimo turbūt jau kurį laiką nematysime.

Remiantis statistika, šiemet Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc. Tai vienas iš geriausių rodiklių visoje ES. Tiesa, kitąmet laukiama ūkio augimo lėtėjimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2018 m. šalies BVP turėtų augti apie 2,8 proc. Kad kitąmet ūkio augimas silps, pripažįsta ir ekonomistai.

"Šiais metais Lietuvos ekonomika augo apie 3,6 proc., bet tokio spartaus ekonomikos augimo turbūt jau kurį laiką nematysime", – pripažino N.Mačiulis.

"2017 m. eksporto augimas siekė apie 10 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas – daugiau nei 8 proc. Sakyčiau, kad 2018 m. matysime daug nuosaikesnį ekonomikos vystymąsi. (...) Žinoma, daug kas pabrėždavo, kad šiemet ir infliacija buvo gana didelė, viena didžiausių ES, vis dėlto ji jau mažėja ir didelė dalis tos infliacijos buvo dėl vienkartinių priežasčių, kurios nebuvo jau tokios svarbios. Kad ir, pavyzdžiui, alkoholio akcizų didėjimas –  juk vien alus pabrango daugiau nei 30 proc. Be abejo, nebūtų tikslu sakyti, kad tai yra daugelį gyventojų paveikusi aplinkybė, nes tai (alus – aut. past.) nėra pirmo būtinumo prekė. Jeigu kažkam labai trūksta pinigų, tai tos prekės galima atsisakyti", – pridūrė ekonomistas.

G.Nausėda taip pat teigė, kad alkoholio akcizų didinimas turėjo įtakos bendram infliacijos šuoliui. Tačiau 2018 m. alkoholio akcizų didinimo nebus, todėl infliacijos augimas turėtų sulėtėti.

"Kitąmet numatomas tik dyzelino ir cigarečių akcizo didėjimas.  Tai didelės įtakos bendram infliacijos indeksui neturės. Kitais metais svarbiausi bus tie veiksniai, kurie buvo ir šiais metais: atlyginimų augimas, paklausos didėjimas, kai kurių sąnaudų, susijusių su darbo užmokesčiu, didėjimas ir mėginimas tai perkelti į kainas. Todėl, matyt, tam tikro dydžio infliacija išliks ir kitais metais, bet kokio nors papildomo šuolio neturėtų būti. Remiantis skirtingų institucijų prognozėmis, infliacija gali augti nuo 2,5 iki 3,5 proc.", – prognozavo G.Nausėda.

"Be abejo, žmogui, kurio pajamos beveik neauga, ir 2,5 proc. infliacija gali būti problema. Vis dėlto nemažai daliai žmonių atlyginimai auga greičiau, nei kyla infliacija", – pridūrė ekonomistas.

Nerijus Mačiulis. BFL nuotr.

Negatyvios tendencijos

R.Vilpišauskas atkreipė dėmesį į tai, kad nors 2017-ieji buvo geri ekonomine prasme, tačiau pradėjo ryškėti ateityje problemų galinčios sukelti tendencijos.

"Kaip neigiamus aspektus išskirčiau atotrūkį tarp produktyvumo ir atlyginimų augimo, kainų didėjimą (tai yra ypač aktualu gyventojams), nekilnojamojo turto rinkos Vilniuje augimą. Be to, toliau auga emigracija ir tai ateityje gali vis labiau riboti ekonomikos augimą, nes trūks darbo jėgos, o požiūris į emigrantus iš Baltarusijos ir Ukrainos yra gana skeptiškas", – pabrėžė R.Vilpišauskas.

N.Mačiulis sutiko, kad problemų yra. Vis dėlto, jo teigimu, valdžia bėdas pastebi.

"Deja, bet mažesnių miestų gyventojai nemato nei tų užsienio investicijų, nei spartaus darbo užmokesčio augimo. Tačiau Vyriausybė patvirtino vadinamąją Baltąją knygą, t.y. politiką, susijusią su regioninės atskirties mažinimu. Sakyčiau, buvo žengti pirmi žingsniai. Atsirado realus problemos pripažinimas", – pastebėjo N.Mačiulis.

Žvelgia optimistiškai

G.Nausėda, apibendrindamas 2017 m., džiaugėsi gerais ekonomikos metais, pabrėždamas eksporto teikiamą naudą Lietuvai.

"Išorės rinkos plėtojosi daug greičiau, nei prognozavo ekonomistai. Daugelio euro zonos šalių atsigavimas lėmė, kad Lietuvos verslininkai labai sėkmingai eksportavo ir sausio–lapkričio mėnesiais išvežė 16 proc. daugiau nei prieš metus. Manau, kad tai yra nuostabus rezultatas, leidęs sparčiau kilti šalies BVP", – pabrėžė ekonomistas.

"Vidaus rinkoje matome tam tikrų ekonomikos lėtėjimo požymių, tačiau, matyt, tai yra natūrali reakcija į kylančias kainas. Ši tendencija gali tęstis ir 2018 m., nors ir nemanau, kad kitąmet BVP augimo rezultatas būtų daug blogesnis nei šiemet. Gal keliomis dešimtosiomis procento dalimis, tačiau apčiuopiamas augimas turėtų išlikti", – pridūrė G.Nausėda.

N.Mačiulio nuomone, 2017 m. buvo tikrai geresni nei 2016-ieji.

"Vienareikšmiškai šie metai buvo geresni nei praėję. Prie visų kitų veiksnių dar būtų galima paminėti ir tai, kad sumažėjo šešėlinė ekonomika. Statistika rodo, kad ir kontrabandinių cigarečių yra suvartojama mažiau, ir darbo užmokesčio dalis, mokama "vokeliuose", sumažėjo, – sakė N.Mačiulis.

"Kad ir kur žiūrėtume, visi makroekonominiai rodikliai yra įspūdingi. Sunku rasti sričių, kas verstų nerimauti", – pridūrė jis.