- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, dalis jų ištraukiama iš šešėlio, įgyvendintas ne vienoje šalyje, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Tačiau „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad Airijos sėkmė sumažinus mokesčius atėjo labiau dėl pritrauktų investicijų nei iš šešėlio ištrauktų pinigų, lietuvių mokesčių mokėjimo kultūra prastesnė nei Airijoje, o ši ir kitos priežastys trukdytų pakartoti Airijos sėkmę.
Puslapyje idejalietuvai.lt buvo pasiūlyta drastiškai sumažinti mokesčius, kaip tai kažkada padarė Airija, kuriai taip pavyko iš šešėlio ištraukti ir į biudžetą surenkti daug daugiau pinigų.
LLRI prezidentas Ž. Šilėnas sako, kad mokesčius bet kuriuo atveju reikia mažinti, nes jie ir taip esą dideli.
„Vienu procentu sumažinus tarifą nereiškia, kad vienu procentu sumažėtų įplaukos, jos gali netgi padidėti. Viskas priklauso nuo to, kiek veiklos legalizuotųsi – čia yra vienas šaltinis. Antras – kiek dėl mokesčių sumažinimo pagyvėtų ekonomika.
Tačiau scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, tikrai ne vienoje šalyje yra buvęs“, – teigia pašnekovas.
Savo ruožtu R. Grajauskas pabrėžia – tam, kad Airijos scenarijus suveiktų, Lietuvoje trūksta kai kurių elementų, be to, Airijoje mokesčių mažėjimo šuolis buvo iš labai didelių, o Lietuvoje ne visi yra tokie dideli, todėl ir erdvės tokį poveikį pasiekti yra mažiau.
Mažesni mokesčiai galėtų traukti pinigus iš šešėlio
Pasak Ž. Šilėno, Lietuvoje pelno mokesčio apskritai būtų galima atsisakyti be didelių praradimų. Jo teigimu, pinigus per pajamų mokestį ar dividendų apmokestinimą reikia apmokestinti tada, kai žmonės juos išsimoka, o ne palieka įmonėje.
„Kalbant apie pajamų mokestį, galima sakyti, kad jis yra santykinai nedidelis, tačiau „Sodros“ įmoka yra labai didelė, o sudėjus viską, darbo vieta yra apmokestinama beveik 40 proc. Įmokų arba mokesčių sumažinimas šioje vietoje visų pirma reikštų didesnes pajamas žmonėms, ir jau vien dėl to tai būtų verta daryti, net jei sumažėtų pajamos į biudžetą, bet jaučiame, kad, pavyzdžiui, darbo rinkoje yra nemažas šešėlis.
Prieš porą metų atlikome tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad iki penktadalio darbo rinkos gali būti šešėlyje. Kita vertus, Lietuvoje yra per 100 tūkst. žmonių, kurie gauna mažiau nei minimalią algą, kas leidžia įtarti, jog dalis jų uždirba daugiau, tačiau skirtumą gauna vokelyje. Tikėtina, dalis šių pajamų, sumažinus mokesčius, legalizuotųsi“, – tikina Ž. Šilėnas.
Kalbant apie vartojimo mokesčius (PVM ir akcizus), pašnekovo teigimu, aukštų akcizų ar PVM tarifų pasekmės matomos, kai žmonės, užuot apsipirkinėję Lietuvoje, apsiperka Latvijoje arba Lenkijoje.
„Už tuos apsipirkimus visi mokesčiai pasilieka tose kitose šalyse. Būtų galima skaičiuoti, kiek šiuos mokesčius būtų galima sumažinti, bet čia tikrai yra akivaizdus mechanizmas, kad, aukštai užkėlus mokestį, žmonės pasirenka pakaitalus arba pirkimą kitose šalyse“, – kalba Ž. Šilėnas.
Esminį impulsą davė ne iš šešėlio ištraukti pinigai
Ekonomistas R. Grajauskas pabrėžia, kad Airijoje mokesčių sumažinimas labai stipriai suveikė pirmiausia todėl, kad buvo labai didelis.
„Nedideli sumažinimai neišskiria valstybės iš kitų, ir poveikio nėra. Airijoje sumažinimas buvo labai didelis, kurio pagrindinis poveikis buvo labai stiprus užsienio investicijų pritraukimas, tarptautinių įmonių, kurios steigė būstines, atėjimą, o tai suteikė postūmį ekonomikos augimui.
Dar nuo sovietmečio Lietuvoje yra įsišaknijusi kultūra, kad slėpti ar netgi vogti iš valstybės nėra blogai, o netgi iš dalies racionalu, jei niekas nekontroliuoja.
Galima tik iš dalies sutikti, kad mažesni mokesčiai leistų sumažinti šešėlį, nes iš tiesų pagrindinė šešėlio priežastis yra ta, kad žmonės galvoja, jog sumokami mokesčiai nėra tinkamai panaudojami. Taigi net jei mokesčiai būtų mažesni, bet nepasikeistų jų panaudojimas arba korupcijos lygis, tai nepanaikintų šešėlio“, – sako R. Grajauskas.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, pelno mokestis ir taip yra ganėtinai mažas – tik 15 proc. Airijoje jis buvo sumažintas nuo daugiau nei 40 iki 12,5 proc., taigi tiek drastiškai, kaip Airijoje, sumažinti kai kuriuos mokesčius tiesiog nėra erdvės. „Didesnį poveikį galbūt galėtų padaryti darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, bet turbūt per pusę nenurėšime visų darbo mokesčių, nes tiesiog nebeturėsime iš ko mokėti socialinės paramos ir kitų išmokų“, – teigia jis.
Lietuvio sąmonėje – mokesčių nemokėjimo kultūra?
Pasak R. Grajausko, nuo Airijos sėkmės scenarijaus mus atitolina ir tam tikri kultūriniai skirtumai.
„Dar nuo sovietmečio Lietuvoje yra įsišaknijusi kultūra, kad slėpti ar netgi vogti iš valstybės nėra blogai, o netgi iš dalies racionalu, jei niekas nekontroliuoja. Todėl net ir sumažinus mokesčius, jei žmonės galėtų jų nemokėti, nemokėtų. Čia jau yra kontrolės klausimas. Kaip rodo ir apklausos, didžioji dalis mokesčių nemokančių žmonių Lietuvoje galvoja, kad niekas jų už tai nepagaus. Todėl dėl šešėlio būčiau skeptiškas“, – aiškina R. Grajauskas.
Savo ruožtu Ž. Šilėnas pasiremia kitais tyrimais ir tikina, jog vadinamoji mokesčių moralė (kiek žmonės linkę slėpti/mokėti mokesčius) yra veiksnys, egzistuojantis visose šalyse.
„Netgi Skandinavijoje yra dalis žmonių, kurie mokesčių nemoka, juos slepia. Tačiau mokesčių dydis yra 2–3 kartus svarbesnis veiksnys nei mokesčių moralė. Paprastai tariant, skirtumų tarp Lietuvos ir Airijos yra, bet, spėju, sumažinus mokesčių tarifus, poveikis būtų panašus – dalis pajamų tikrai legalizuotųsi“, – sako jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...