Iki trejų metų siūloma sutrumpinti daugiabučių namų administratorių kadenciją

Civilinio kodekso pataisas įregistravusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė tikisi, kad jos skatins konkurenciją tarp administravimo paslaugas teikiančių įmonių ir motyvuos jas siekti teikti kokybiškesnes paslaugas už palankiausią butų ir kitų patalpų savininkams kainą.

Pakeitimu siūloma nustatyti, kad „sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Jeigu pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų“.

Teisės akto pakeitimais savivaldybės vykdomoji institucija įpareigojama privalomai raštu informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie artėjančią esamo administratoriaus įgaliojimų pabaigą.

Siūloma administratorių skirti trumpesniam laikotarpiui – trejiems metams. Jeigu Seimas pritartų, likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų termino pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar buvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos, savivaldybės vykdomoji institucija privalės organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, jei butų ir kitų patalpų savininkai nepasirinks kito bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo.

Siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, teikiantys bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vykdydami jiems pavestas funkcijas, negali pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš su jais susijusių ūkio subjektų, kurie su administratoriumi yra bendrai valdomi, įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra tų pačių narių kaip ir administratoriaus valdymo ar priežiūros organuose.

„Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo butų ir kitų patalpų savininkai dažniausiai negali įgyvendinti savo teisės rinktis bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, todėl tenka kęsti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus savivalę ir teisės aktus bei gyventojų teises pažeidžiančią veiklą. Butų ir kitų patalpų savininkai dažnai tampa beteisiais valdant savo pačių turtą. Dėl aplaidžiai pareigas vykdančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus stoja namų modernizacija ir atnaujinimas, blogėja techninė pastatų būklė“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad pastaruoju metu atsakingos institucijos gauna nemažai gyventojų skundų, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius galimai aplaidžiai vykdo pirkimo procedūras, o paslaugas ir darbus perka iš galimai su juo susijusių įmonių, neinformuoja apie perkamų darbų apimtis ir preliminarias kainas, pirkimo rezultatus (laimėtoją, kainą, planuojamą darbų laiką), neužtikrina atliktų darbų kokybės ir garantijos garantiniu laikotarpiu.

„Pirkdami paslaugas iš susijusių ūkio subjektų administratoriai pažeidžia konkurencijos principus, neužtikrina konkurencingos kainos, neteikia gyventojams pirkimo ataskaitų. Atlikus darbus gyventojams išrašomos neproporcingai didelės atliktų darbų sąskaitos, kurios, sulaukus gyventojų pasipiktinimo, po to tikslinamos (mažinamos keliais tūkst. eurų), pasiteisinant vadybininko klaida. Pasitaiko atvejų, kai statybinių medžiagų ir atliktų darbų kainos santykis yra 17 ir daugiau kartų (pvz., statybinių medžiagų kaina – 300 eurų, darbų kaina – 8200 eurų, išlaidos mechanizmams – 100 eurų). Be to, pirkdamas paslaugas iš susijusių ūkio subjektų, administratorius negali užtikrinti ir išreikalauti tinkamos kokybės. Organizuojant brangiai kainuojančius darbus, pvz., lifto remonto ar keitimo, neapklausiami visi rinkos dalyviai, kurių nėra daug (Lietuvoje veikia 5 ilgametę patirtį turinčios liftų įmonės). Tačiau pirkimuose dalyvauja tik susijusios įmonės“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Lietuvoje daugiau nei 60 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių penkerių metų laikotarpiui skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

Likus šešiems mėnesiams iki administratoriaus įgaliojimų termino pabaigos, pradedama administratoriaus paskyrimo procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui.

Šiuo metu juridiniai asmenys, teikiantys bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, gali pirkti paslaugas iš susijusių asmenų.