- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2012-ųjų ministerijos ir kitos vyriausybei atskaitingos institucijos, turinčios atlikti rengiamų teisės aktų vertinimą dėl poveikio konkurencijai, nesivargina to daryti, sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
„Iki šiol nesame gavę nė vieno teisės akto projekto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų pateikiamas toks vertimas. Praėjusiais metais įvertinome apie 400 teisės aktų projektų ir pusei jų teikėme pastabą – „projekto nuostatos gali riboti konkurenciją“, – atkreipė dėmesį J. Šovienė.
Konkurencijos įstatymas numato kiekvienos valstybės institucijos pareigą savo kompetencijos ribose imtis aktyvių veiksmų užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę, siekti, kad jos rengiami teisės aktai būtų aiškūs ir skaidrūs, nebūtų protekcionistiniai ar diskriminaciniai. Valstybės institucijos turi periodiškai peržiūrėti esamą reguliavimą, siekti, kad jis atitiktų ekonominę realybę, naikinti perteklinius suvaržymus, kliūtis siekiantiems įeiti į rinką ūkio subjektams, didinti reguliacinį skaidrumą. Tačiau ar šią savo pareigą valstybės institucijos vykdo?
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos J. Šovienės teigimu, ministerijos ir kitos vyriausybei atskaitingos įstaigos, besivadovaudamos „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika“, patvirtinta vyriausybės nutarimu, nuo 2012 metų privalo įvertinti rengiamų teisės aktų projektų poveikį įvairioms sritims, tarp jų ir poveikį konkurencijai.
„Deja, iki šiol nesame gavę nė vieno teisės akto projekto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų pateikiamas toks vertinimas. Praėjusiais metais įvertinome apie 400 teisės aktų projektų ir pusei jų teikėme pastabą – „projekto nuostatos gali riboti konkurenciją“.
Konkurencijos taryba, nagrinėdama teisės aktų projektus, preliminarų vertinimą daro pati, taip pat atkreipia institucijų dėmesį į tokio vertinimo reikalingumą. Tačiau be projektų rengėjų aktyvaus indėlio praktiškai neįmanoma užtikrinti sąžiningos konkurencijos principo apsaugos teisės aktuose vien dėl rengiamų projektų gausos“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.
Pasirašė po pataisomis, tačiau tokio nutarimo nežino
„Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika“ pirmą kartą priimta dar 2003-aisiais, tačiau plačiai apibrėžta pareiga išanalizuoti, ar vyriausybės bei jei pavaldžių institucijų rengiamas teisės aktas neturi poveikio konkurencijai, atsirado 2012-aisais, kuomet Teisingumo ministerijai vadovavo Remigijus Šimašius.
2012 metais įvyko ir Seimo rinkimai, o po jų R. Šimašių poste pakeitė socialdemokratas Juozas Bernatonis. Paklaustas, kodėl visą jo kadenciją teisingumo ministro poste Konkurencijos taryba sako negavusi nė vieno teisės akto, kurio lydimuosiuose dokumentuose būtų poveikio konkurencijai vertinimas, buvęs ministras sako apie tokį nutarimą nieko nežinantis.
„Jums reikėtų kalbėtis su ponu Šimašiumi, nes 2012-aisiais jis buvo ministru. O aš tuo metu buvau Taline ambasadoriumi, man sunku komentuoti, nes nesu apie tai girdėjęs“, – LRT.lt sako J. Bernatonis, 2014-ųjų birželį pasirašęs šio nutarimo patobulinimus.
Įpareigojimas – neįstatyminis, todėl Seime pro akis praslydo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Jurgis Razma sako, kad poveikio konkurencijai vertinimo pareikalauta ne įstatymo, o vyriausybės nutarimo lygiu – vyriausybė įsipareigojo dėl savo rengiamų aktų, todėl Seime tai, matyt, nebuvo pernelyg pastebėta, o Seimas nesiėmė parlamentinės kontrolės dėl dalykų, kuriuos įsipareigojo pati vyriausybė.
„Sumanymas – neblogas, nors teisės aktų, kurie tiesiogiai reguliuotų ekonominius santykius ir galėtų daryti poveikį konkurencijai, nėra daug. Tačiau galbūt vyriausybė, priėmusi tokią nuostatą, detaliai nenustatė įgyvendinimo mechanizmo, kas turi spręsti, kada ta išvada reikalinga.
Bendriausia prasme Teisingumo ministerija atsako už vyriausybėje rengiamų teisės aktų teisinę pusę, tačiau įvertinti, ar reikalinga išvada dėl teisės akto poveikio konkurencijai, Teisingumo ministerijai – sudėtinga: nežinia, ar į tą klausimą galinčių atsakyti specialistų ministerija turi“, – kalba J. Razma.
Anot pašnekovo, Seime jau įprasta nuosekliai reikalauti antikorupcinės analizės, nes to reikalaujama Seimo statute.
„Yra ir nuostata „Poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai“, čia galėtų atsidurti ir konkurencijos sąvoka. Tačiau įstatymų lygiu tokio reikalavimo nėra, todėl ir Ekonomikos komitete tokia problema nė karto neiškilo“, – teigia J. Razma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu10
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...