- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikėtina, kad išorinis uostas Klaipėdoje prie Melnragės bus pastatytas ir jokios „smulkmenos“ ar priešrinkiminiai pasisakymai jo nesustabdys.
Ir miestui įdomus uostas
Išorinio uosto statyba yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės ir susisiekimo ministro Roko Masiulio projektas. Tai, kad R.Masiulis gali imtis ir įgyvendinti didelės apimties projektus, pamatėme, kai jis vadovavo „Klaipėdos naftai“. Iš esmės dėl jo didelio indėlio šiandien Klaipėdoje yra pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.
„Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad privalome būti tranzito šalimi. Šiandien rytinės Baltijos dalyje kaip perspektyviausi yra matomi du uostai - Lenkijos Gdanskas ir mūsų Klaipėda. Privalome padaryti viską, kad būtume įdomūs krovinių siuntėjams“, - dėstė R.Masiulis.
Išorinio uosto statyba ties Melnrage numatyta ir Klaipėdos uosto bendrajame plane. Ir šis planas, kaip manoma, bus patvirtintas iki šių metų pabaigos. Gerai, kad gyventojai kelia probleminius dalykus dėl išorinio uosto. Tai padės geriau pasirengti išorinio uosto statyboms, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius.
Išorinio uosto statyba vis labiau yra suinteresuota ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Ji yra pateikusi 17 punktų sąvadą, kuris susijęs su Klaipėdos uosto vystymu. Logiška, kad prie Klaipėdos atsiradus išoriniam uostui, Klaipėdos miestas iš jo turėtų gauti ir tiesioginės naudos tapdama uosto dalininke.
Klaipėda taip pat tikisi ir didelės ekonominės naudos ateityje. Be uosto plėtros, vystymosi Klaipėdoje neįsivaizduojama ir priimta „Mėlynojo proveržio“ programa.
„Klaipėda yra perspektyvus miestas ir dėl jo vystymosi, sąlyčio su uostu turėtume padaryti daug darbų“, - dėstė susisiekimo ministras R.Masiulis.
Aiškus vaizdas - 2022 metais
Kaip ir kada bus rengiamasi išorinio uosto statybai jau yra aiškiai išdėliota susisiekimo ministro R.Masiulio įsakymu patvirtintame išorinio giliavandenio uosto parengiamųjų darbų įgyvendinimo plane.
Pagal šį planą dar šiemet bus atnaujinta ir viešinama Klaipėdos valstybinio jūsų uosto plėtros, statant išorinį (giliavandenį) uostą, galimybių studija. Iš esmės tai jau ir vyksta. Taip pat dar šiemet arba vėliausiai kitų metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu išorinį (giliavandenį) uostą pripažins valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Po to prasidėtų realus projekto rengimas. Tiesa, yra dar vienas niuansas. Išorinis uostas nėra numatytas Lietuvos bendrajame plane. Tikėtina, kad jis tame plane, kurį rengia Aplinkos ministerija, atsiras ir Seime bus patvirtintas maždaug 2020 m. pabaigoje. Tame plane bus numatyta ir galimo išorinio uosto vieta, tikėtina, ties Melnrage, nes tai yra vienintelė reali vieta.
2021 m. vyks išorinio (giliavandenio) uosto projektinių pasiūlymų rengimas, atliekami navigaciniai, hidrogeologiniai ir kiti tyrimai, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Itin svarbūs būtų 2022 m. Vyktų išorinio uosto specialiojo plano rengimas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tiesiant transporto jungtis su išoriniu (giliavandeniu) uostu. Taip pat apie 2022 m. galėtų vykti žemės nuomininko arba uosto operatoriaus, veikiančio pagal koncesijos sutartį, parinkimas.
Stūmė Būtingę, bet nieko nedarė...
Kas galėtų sutrukdyti išorinio uosto statybai? Tik politiniai rinkimai ir tai jei į valdžią ateitų jai priešiškos jėgos.
Prisiminkime 2008 m., kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Algirdas Butkevičius. Tų metų birželį pagal Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 m. parengtą studijoje buvo siūloma naują uostą statyti ties Melnrage.
Buvo numatyta, kad nuo 2009 m. giliavandenis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2010 m. – būtų atliktas uosto poveikio aplinkai vertinimas, parengtas jo detalusis planas, statybos techninis projektas. 2011–2012 m. buvo planuota Klaipėdos giliavandenio uosto statyba. Preliminariais skaičiavimais, tuomet išorinio uosto statyba jūroje būtų kainavusi apie 2,3 mlrd. litų (apie 665 mln. eurų).
Bet įvyko rinkimai ir svarstyklės pakrypo link abejotino Būtingės projekto.
2012 m. tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu buvo parengtas išorinio giliavandenio uosto statybos planas. Pagal jį dar 2016 m. turėjo būti išorinis uostas pripažintas valstybei svarbiu projektu, bet to nepadaryta. 2018 m. jau turėjo būti išorinio uosto detalusis planas ir rezervuotos teritorijos jo keliams tiesti. Ir to nepadaryta.
Pagal Eligijaus Masiulio planą jau 2020 m. turėjo prasidėti išorinio uosto statyba, bet kaip šiandien politinėje padangėje nebėra Eligijaus Masiulio, taip ir jo išorinis uostas Būtingėje virto tik fikcija.
Jau šiandien išorinis (giliavandenis) uostas prie Melnragės galėjo būti pastatytas. Ir Lietuva būtų iš to laimėjusi. Šiandien ji kaip lygi būtų galėjusi konkuruoti su Gdansko uostu, kuris pagal konteinerių krovą žygiavo septynmyliais žingsniais ir Klaipėdą aplenkė.
Šiandien labiau nei akivaizdu, kad dėl blaškymosi, neveiklumo Lietuvai buvo padaryta didžiulė žala. Kas už tai turėtų atsakyti? Ar vertą ieškoti kaltų? Galbūt dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris linkęs švarinti transporto sistemą, tą ir padarys? Bet žymiai svarbiau, kad iš trečio bandymo išorinio uosto statyba pagaliau judėtų sklandžiai. Kitaip Lietuva su išorinio uosto statyba atrodys apgailėtinai, prajuokins Europą ir konkurentus, padarys didžiulę žalą Klaipėdos uostui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...