- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šie metai bus ypatingi tuo, kad turi būti priimti galutiniai dokumentai dėl išorinio uosto statybos Lietuvos pakrantėje.
Dialogas gerėjo
Apie tai paskutinėmis 2017 m. dienomis kalbėta ir Seime Vyriausybės valandoje.
Seimo narys Gintaras Vaičekauskas uždavė klausimą, ar miestas ir uostas pradėjo žiūrėti į vieną pusę, ar rado bendrą kalbą, rengiant bendruosius planus? Kaip žinia, uostas ir miestas rengia atskirus bendruosius planus, kur požiūris į išorinį uostą skyrėsi.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio nuomone, pastaruosius pusę metų dialogas tarp uosto ir Klaipėdos miesto stiprėjo ir gerėjo.
„Aš pozityviai žiūriu, manau, ką mes ir anksčiau deklaravome, kad projektas bus naudingas tiek miestui, tiek uostui, tiek visai valstybei, nes kito kelio į jūrą mes neturime – tik per Klaipėdą. Mes labai pozityviai žiūrime ir su optimizmu laukiame. O kad miestui tai atneš neabejotiną naudą, yra akivaizdu“, - svarstė R.Masiulis.
Uostas Būtingėje – kodėl nerealu?
Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės atnaujinti ir 2011 m. parengtą studiją dėl išorinio uosto statybos vietų Lietuvos jūros pakrantėje.
Tokios studijos atnaujinimo konkursas jau paskelbtas. To reikalauja išorinio uosto dokumentų derinimo eiga.
Išorinio uosto statybos alternatyvų Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje nėra daug. Realiausiai vieta tokiam uostui statyti yra Klaipėdoje ties Melnrage.
2011 m. kaip galima vieta buvo pristatinėjamas ir išorinis uostas ties Būtinge. Dabar jau net ir didžiausiems to uosto optimistams aišku, kad Būtingėje nerealu pastatyti išorinį uostą.
Yra kelios priežastys. Pirmą, per toli nuo kranto yra giliavandeniam uosto įplaukai reikalingas 18 m natūralus gylis. Jis už 5 kilometrų nuo kranto. Antra, šalia yra Latvijos siena už kurios prasideda šios šalies jūrinės aplinkos Papės parkas – zona „Natūra 2000“. Išorinio uosto projekto derinimas su Latvija būtų neįmanomas. Ypač pagal ES principus, kai net išardytas geležinkelis į kaimyninę šalį tampa milijoninėmis baudomis. Latviai jau pasisakė ir prieš mažesnio iki 6–8 metrų gylio Šventosios uosto plėtrą. Trečia, į Būtingę nėra kelių ir geležinkelių infrastruktūros.
Aplinkosaugininkai vertino, kad uosto statybos žala jūroje ties Būtinge aplinkai būtų gerokai didesnė nei Klaipėdoje.
Jau buvo aiški išvada
Pagal 2011 m. išorinio uosto statybos studiją darbai jau turėjo prasidėti 2016 m. ir baigtis 2020 m.
Būtingėje tokiam uostui būtų reikalingas gerokai ilgesnis laivybos kanalas, ilgesni molai
Būtingės išorinio uosto statyba pagal 2011 m. vertinimus būtų kainavusi 4,2 mlrd. litų, o Melnragės – apie 3,8 mlrd. litų.
Bet čia menkai buvo vertinta tai, kiek kainuotų papildomai nutiesti privažiavimo kelius, vandens, elektros linijas. Į Būtingę vien geležinkelių būtų tekę nutiesti apie 50 kilometrų, įrengti naujas geležinkelio stotis Būtingėje ir Darbėnuose.
Įvertinus daugelį aspektų 68 proc. vertintojų simpatijos buvo skirtos Melnragės išorinio uosto variantui, 60 proc. – Būtingės variantui. Tačiau jau 2011 m. buvo pateikta aiški išvada: „Būtingės teritorija galėtų būti atsarginė, jei nepavyktų įgyvendinti plėtros varianto Melnragėje“.
Bet metai bėgo, o nė žingsnio nepajudėta. Išorinio uosto vizija užstrigo ties klaidingu dalies politikų noru statyti jį šalia Latvijos sienos. Ne tik didžiulis išorinis uostas Būtingėje, bet ir mažylio Šventosios uosto atstatymas taip ir liko tik svajonėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...