- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šie metai bus ypatingi tuo, kad turi būti priimti galutiniai dokumentai dėl išorinio uosto statybos Lietuvos pakrantėje.
Dialogas gerėjo
Apie tai paskutinėmis 2017 m. dienomis kalbėta ir Seime Vyriausybės valandoje.
Seimo narys Gintaras Vaičekauskas uždavė klausimą, ar miestas ir uostas pradėjo žiūrėti į vieną pusę, ar rado bendrą kalbą, rengiant bendruosius planus? Kaip žinia, uostas ir miestas rengia atskirus bendruosius planus, kur požiūris į išorinį uostą skyrėsi.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio nuomone, pastaruosius pusę metų dialogas tarp uosto ir Klaipėdos miesto stiprėjo ir gerėjo.
„Aš pozityviai žiūriu, manau, ką mes ir anksčiau deklaravome, kad projektas bus naudingas tiek miestui, tiek uostui, tiek visai valstybei, nes kito kelio į jūrą mes neturime – tik per Klaipėdą. Mes labai pozityviai žiūrime ir su optimizmu laukiame. O kad miestui tai atneš neabejotiną naudą, yra akivaizdu“, - svarstė R.Masiulis.
Uostas Būtingėje – kodėl nerealu?
Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės atnaujinti ir 2011 m. parengtą studiją dėl išorinio uosto statybos vietų Lietuvos jūros pakrantėje.
Tokios studijos atnaujinimo konkursas jau paskelbtas. To reikalauja išorinio uosto dokumentų derinimo eiga.
Išorinio uosto statybos alternatyvų Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje nėra daug. Realiausiai vieta tokiam uostui statyti yra Klaipėdoje ties Melnrage.
2011 m. kaip galima vieta buvo pristatinėjamas ir išorinis uostas ties Būtinge. Dabar jau net ir didžiausiems to uosto optimistams aišku, kad Būtingėje nerealu pastatyti išorinį uostą.
Yra kelios priežastys. Pirmą, per toli nuo kranto yra giliavandeniam uosto įplaukai reikalingas 18 m natūralus gylis. Jis už 5 kilometrų nuo kranto. Antra, šalia yra Latvijos siena už kurios prasideda šios šalies jūrinės aplinkos Papės parkas – zona „Natūra 2000“. Išorinio uosto projekto derinimas su Latvija būtų neįmanomas. Ypač pagal ES principus, kai net išardytas geležinkelis į kaimyninę šalį tampa milijoninėmis baudomis. Latviai jau pasisakė ir prieš mažesnio iki 6–8 metrų gylio Šventosios uosto plėtrą. Trečia, į Būtingę nėra kelių ir geležinkelių infrastruktūros.
Aplinkosaugininkai vertino, kad uosto statybos žala jūroje ties Būtinge aplinkai būtų gerokai didesnė nei Klaipėdoje.
Jau buvo aiški išvada
Pagal 2011 m. išorinio uosto statybos studiją darbai jau turėjo prasidėti 2016 m. ir baigtis 2020 m.
Būtingėje tokiam uostui būtų reikalingas gerokai ilgesnis laivybos kanalas, ilgesni molai
Būtingės išorinio uosto statyba pagal 2011 m. vertinimus būtų kainavusi 4,2 mlrd. litų, o Melnragės – apie 3,8 mlrd. litų.
Bet čia menkai buvo vertinta tai, kiek kainuotų papildomai nutiesti privažiavimo kelius, vandens, elektros linijas. Į Būtingę vien geležinkelių būtų tekę nutiesti apie 50 kilometrų, įrengti naujas geležinkelio stotis Būtingėje ir Darbėnuose.
Įvertinus daugelį aspektų 68 proc. vertintojų simpatijos buvo skirtos Melnragės išorinio uosto variantui, 60 proc. – Būtingės variantui. Tačiau jau 2011 m. buvo pateikta aiški išvada: „Būtingės teritorija galėtų būti atsarginė, jei nepavyktų įgyvendinti plėtros varianto Melnragėje“.
Bet metai bėgo, o nė žingsnio nepajudėta. Išorinio uosto vizija užstrigo ties klaidingu dalies politikų noru statyti jį šalia Latvijos sienos. Ne tik didžiulis išorinis uostas Būtingėje, bet ir mažylio Šventosios uosto atstatymas taip ir liko tik svajonėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...