Iššūkis „Rail Balticai“: iš 1700 žemės savininkų bus paimti sklypai

„Lietuvoje rodome aiškų progresą, su studija dėl vėžės Lenkija-Kaunas esame finalinėje stadijoje, rodome aiškų įsipareigojimą ir judame su darbais jungtyje su Latvija. Projektas koordinuojamas visose šalyse. Manau, kad Europos Komisija (EK) mato rezultatus ir priims teigimus sprendimus“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

M. Bartuška trečiadienį bendrame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje pristatė projekto eigą ir aktualijas.

Pasak pristatytos ataskaitos, projekto finansavimo bendras poreikis Lietuvoje yra 2,5 mlrd. eurų. Iš jų ES lėšų poreikis - 2,1 mlrd. eurų.

Šiuo metu papildomai atliekama vėžės nuo Lenkijos iki Kauno studija, nes dabartinė neatitinka greičio reikalavimų.

Didelis iššūkis dabar yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams vėžei nuo Latvijos sienos iki Kauno - šiame kelyje yra 1700 privačių žemės savininkų.

Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis posėdyje pabrėžė, kad ant derybų stalo yra keli labai svarbūs klausimai. Pirmas iššūkis - projekto finansavimas po 2021 metų. Antras - dėl projekto įgyvendinimo organizavimo, nes su šalimis partnerėmis jau 6 mėnesiai diskutuojama, kaip matomas projekto įgyvendinimas. Šiais metais, planuojama, pasirodys studija dėl infrastruktūros valdymo. Svarbus klausimas ir dėl projektavimo gairių, nes EK linkusi taikyti aukščiausius standartus.

„Pagrindinė problema parametrai, vėžė neatitinka keliamų reikalavimų. Teks priimti sprendimą dėl vėžės Lenkija-Kaunas modernizavimo. Reikia išsiaiškinti, kokie būtų kaštai. Reikia nustatyti ir kokie būtų kaštai naujos linijos statymo, ir tada palyginti. Labai svarbu, kad ši atkarpa patektų į Europos Sąjungos finansavimo instrumentus“, - sakė viceministras.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad projekte nemažai neatsakytų klausimų.

„Mane domina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ žada būti finansinis šaltinis šalia ES struktūrinių fondų, jeigu to prireiks. Ar esate numatę atsarginį scenarijų, kas būtų, jeigu papildomo finansavimo poreikis būtų didesnis nei 15 proc. (85 proc. sudaro ES finansavimas - ELTA)?“ - klausė S. Jakeliūnas.

M. Bartuška pripažino, kad „Lietuvos geležinkelių“ biudžetas nėra „guminis“, ir yra rizikos, kad viso investicijų poreikio, kuris gali atsirasti, negalėtų padengti.

„Tam tikros finansinės galimybės prisidėti būtų, bet yra rizika, kad viso poreikio negalėtų pakelti. Galbūt pasirodytų kitos teigiamos prielaidos, pavyzdžiui, krovinių didelis augimas. Daug yra kintamųjų“ - sakė M. Bartuška.

„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija.

Įgyvendinus projektą, kelionė Kaunas-Vilnius turėtų trukti 36 minutes, Kaunas-Ryga 1 val. 35 min. Kaunas-Panevėžys 38 minutes, Kaunas-Talinas 3 val. 29 min.

Seimo komitetai vykdo projekto įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.