J. Neverovičius: elektrifikavimo projektas nebuvo idealiai paruoštas

„Kad bus tas projektas vykdomas, tai yra gerai. Bet kad vyko tokie pasistumdymai ir kažkokių interesų grupių kovos – tai negerai. Tai rodo, kad gal ir pats projektas neturėjo idealaus paruošimo, kad galbūt ne iki galo efektyviai pats pirkimo procesas vyko, bet tai yra gal ir suprantama. Tai didžiulis projektas, istoriškai tokio niekada nebuvo Lietuvoje, tai gal ir nebuvo žmonių, kurie mokėtų tą projektą tinkamai suvaldyti. Svarbiausia dabar, aišku, kad jis būtų įgyvendintas laiku, pagal tuos pinigus, kurie numatyti kontrakte, ir kokybiškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė jis.

ELTA primena, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pasirašė leidimą sudaryti geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo sutartį.

Tiesa, J. Narkevičius kritikavo, kad konkursas užsitęsė nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir buvo sustambintas, todėl auditas bus atliekamas toliau.

Pasak jo, dėl to, kad konkursas nebuvo suskaidytas į dalis, Lietuvos ir užsienio šalių įmonės neteko galimybės dalyvauti konkurse.

Susisiekimo ministras taip pat teigė, kad audito metu bus „įvertinti asmenys, dėl kurių buvo nustatyti nuostoliai arba paveiktas konkurso būdas.“

Elektrifikacijos konkursą laimėjo Ispanijos įmonė „Elecnor“ su partneriais. Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys–Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš Europos Sąjungos fondų.

Kaip anksčiau sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor“.

Kaip nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.

Klausimai dėl SGD terminalo

J. Neverovičius sako, kad, nors Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvai buvo labai reikalingas, verta kelti klausimus, ar dabartinis projektas yra optimalus.

„Visų pirma, reikia pasakyti labai aiškiai – terminalas buvo labai reikalingas, jis prisidėjo prie mūsų dujų tiekimo diversifikavimo, saugumo užtikrinimo bei dujų kainos mažinimo taip pat. Ką dabar turime, tai unikalią galimybę šitą projektą performatuoti ir pritaikyti prie dabartinių sąlygų, pasinaudojant patraukliomis finansavimo sąlygomis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė jis.

Visgi, pasak J. Neverovičiaus, būtina uždavinėti klausimus, ar dabartinis projektas yra maksimaliai efektyvus.

„Tuo pačiu metu manau, kad iš tikrųjų galbūt yra poreikis uždavinėti klausimus, ar dabartinis projektas dabartine forma yra optimalus. Gaila, kad į tuos klausimus nebuvo atsakyta iki garantijos klausimo svarstymo ir patvirtinimo. Pavyzdžiui, matome mažėjantį dujų vartojimą, matome, kad nei Latvija, nei Estija neprisideda prie investicinių kaštų to terminalo“, – teigė jis.

„Neturime tokio regioninio požiūrio, neturime ilgalaikio tiekimo sutarties, o vis daugiau dujų veža Rusijos įmonės. Toks yra momentas, kur reiktų į tuos klausimus atsakyti, užtikrinti maksimalų efektyvumą, pritaikymą terminalo, padaryti normalų konkursą terminalui, palyginant kitas opcijas su šituo esamu, ir tada priimti galutinius sprendimus“, – sakė J. Neverovičius.

ELTA primena, kad Seimas pritarė 275 mln. eurų vertės valstybės garantijų suteikimui Šiaurės investicijų banko ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui–saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti, pranešė Energetikos ministerija.

Seimo suteikta valstybės garantija sudaro galimybes skolintis iš Šiaurės investicijų banko, tokiu būdu užsitikrinamas finansavimas mažiausiomis sąnaudomis. Skaičiuojama, kad šis sprendimas iki 2044 metų leis sutaupyti apie 50 mln. eurų skolinimosi išlaidoms, lyginant su skolinimosi sąlygomis, kurias siūlo komerciniai bankai.

Seimui pritarus valstybės garantijai nuo 2020 m. Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus sąnaudos mažės beveik 27 mln. eurų – nuo 62 iki 36 mln. eurų. Kitais metais gamtinių dujos kainos gyventojams mažės vidutiniškai apie 18 proc., šio sprendimo įtaka kainų mažėjimui yra apie 4 proc.

Valdantieji nuėjo lengviausiu keliu?

J. Neverovičius teigia, kad valdantieji, nusprendę nuo 2020-ųjų kelti vaiko pinigus kelių fondo ir klimato kaitos programos sąskaita, nuėjo lengviausiu keliu.

Kartu jis teigė suprantąs, kad pastarasis žingsnis buvo padarytas, bandant pagaliau priimti galutinį biudžeto projektą, tačiau, kalbėjo J. Neverovičius, biudžetas buvo dėliojamas ne pagal prioritetus. Kelių fondas ir klimato kaitos programa, pasak jo, ateityje neturėtų kentėti formuojant biudžetą.

„Kaip kitaip paaiškinti, kad nuo klimato kaitos (...) tikslo įgyvendinimo atimamos lėšos? Taip pat ir kelių fondas, kur ilgą laiką buvo deklaruojama, kad keliai, asfaltavimas yra prioritetas. Kodėl tuomet reikia tuos pinigus atimti? Galima palinkėti, kad ateity tokių dalykų neliktų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius.

Prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuva labai rimtai vertina įsipareigojimus Europos Sąjungai siekti neutralios valstybės klimatui tikslo. Vis dėlto, tvirtina J. Neverovičius, valdantieji nepaklausė G. Nausėdos siūlymo dėl biudžeto tikslų finansavimo šaltinių.  

„Prezidentas buvo išsakęs savo prioritetą, kas liečia socialinį teisingumą, skurdo mažinimą – ypač tarp pensininkų ir tų pažeidžiamų grupių, tačiau nebuvo atsižvelgta į tuos pasiūlymus, kuriuos prezidentas pateikė, iš kur tų pinigų galima paimti. Esu įsitikinęs, kad tie prezidento pasiūlymai buvo daug teisingesni, nes jie naikino nelygybę. Šiuo atveju Vyriausybė, koalicija nuėjo lengviausiu keliu – paėmė pinigų iš ten, kur jie gulėjo ant stalo, užuot jų paieškojusi ir teisingai pritaikiusi, panaikinus, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas“, – tvirtino J. Neverovičius.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir lydimuosius jo įstatymus, primena ELTA. Vaiko priežiūros išmokų didinimą nuo kitų metų buvo nuspręsta finansuoti užšaldant dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Klimato kaitos programos lėšų.

G. Nausėdos vertinimu, 2020 m. valstybės biudžetas atitinka jam keltus bazinius lūkesčius: atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, yra labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą.

Vis dėlto prezidentas atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas vis dar yra lyg daug metų lopomas kelias, – stengiantis užkamšyti didžiausias duobes, atsiveria vis naujos. Taip pat, G. Nausėdos manymu, yra neišnaudojamos galimybės įgyvendinti būtinas reformas bei užtikrinti nuoseklią ilgalaikę šalies raidą.