- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Valstiečių“ ir konservatorių lyderiams antradienį susitarus sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui mainais už paramą urėdijų reformai, Savivaldybių asociacijos vadovė teigia, kad keisdama poziciją, valdžia rodo nepagarbą žmonėms.
Tuo metu atsinaujinančios energetikos ekspertas teigia, kad PVM lengvata apskritai yra nereikalinga, nes ji skatina neefektyvios energijos vartojimą. Savo ruožtu ekonomistas tvirtina, kad nepaisant sumažėjusių šilumos kainų ir išaugusių gyventojų pajamų, šildymo kainos išlieka jautrus klausimas gyventojams.
Seimas gegužę panaikino lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui - jis nuo birželio siekia 21 proc., kartu iki 10 proc. buvo nuleista pajamų ir išlaidų šildymui santykio kartelė, kurią peržengę gyventojai gali pretenduoti į kompensacijas.
Tuomet lengvatos šalininkai teigė, kad ją panaikinus, socialinės paramos gavėjais taptų šimtai tūkstančių gyventojų, tai būtų biurokratinė našta savivaldybėms.
R.Žakaitienė: tai nesuvokiama
„Tas nestabilumas ir neaiškumas, nuomonių keitimas, jis nesuteikia nei stabilumo politikams, nei didina žmonių pasitikėjimą valdžia“, - BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė socialdemokratė Roma Žakaitienė.
Tai absurdas visiškas. Turi pasiruošti tvarkas, žmonės stovės eilėse, turi priimti papildomus žmones, kad tvarkytų dokumentus, o nuo kitų metų vėl viskas atšaukiama? Nesuvokiama, neturiu žodžių.
Antradienį LVŽS ir konservatorių lyderių pasirašytame susitarime numatyta, kad Vyriausybės teikimu nuo 2017 metų rudens šildymo sezono bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.
„Tai absurdas visiškas. Turi pasiruošti tvarkas, žmonės stovės eilėse, turi priimti papildomus žmones, kad tvarkytų dokumentus, o nuo kitų metų vėl viskas atšaukiama? Nesuvokiama, neturiu žodžių“, - BNS sakė R.Žakaitienė.
Anot jos, valdžia taip rodo nepagarbą gyventojams.
„Tai ne vien savivaldybės, tai yra žmonės, kurie norės tų išmokų, jie eis ir aiškinsis, ar jiems ji priklauso, ar ne, pristatinės visokius dokumentus. Vieniems asmenims priklausys išmoka, kitiems ne, vieniems duos daugiau, o kitiems kompensuos 7 eurus. O nuo Naujųjų metų vėl viskas iš naujo. Tai nepagarba žmonėms“, - kalbėjo Savivaldybių asociacijos vadovė.
Lengvata neskatina efektyvumo
Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad lengvatos turi skatinti prekių ir paslaugų vartojimą, o PVM lengvata šildymui orientuota į neefektyvų energetikos išteklių vartojimą.
„Iš principo lengvata šildymui yra negerai. Lengvatos paprastai suteikiamos toms paslaugoms, ar produktams, kurių vartojimu valstybė yra suinteresuota, pavyzdžiui sporto prekės, knygos, sveikatingumas, švietimas. Šiuo atveju valstybė parodo, kad ji suinteresuota šilumos vartojimo didinimu. Tai nėra logiška, nes valstybė turi būti suinteresuota, kad žmonės investuotų į efektyvumą, kad mažiau vartototų šilumos, kad investuotų į renovaciją. Dabar pasirinktas priešingas kelias“, - BNS sakė M.Nagevičius.
Anot jo, valstybė turėtų nustatyti tvarką, kad iš PVM lengvatos panaikinimo surinktos papildomos lėšos būtų skirtos gyventojų pajamų didinimui.
„Tada žmonės turėtų pinigų ir galėtų patys spręsti, ar tuos papildomus pinigus išleisti šildymui, ar investuoti į efektyvesnį šildymą, kad ateityje būtų mažiau suvartojama šilumos. (...) Vakarų šalyse yra atvirkščiai - energija yra papildomai apmokestinta akcizais. Be tai daroma ne tam, kad žmonėms būtų sunkiau, bet kad žmonės patys būtų suinteresuoti efektyvios energijos vartojimu“, - svarstė M.Nagevičius.
Šildymo kainos – jautrus klausimas
„Danske Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas sako, kad nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių šildymo kainų bei išaugusių gyventojų pajamų, dėl ko išlaidos šildymui namų ūkių biudžetuose sudaro mažesnę dalį, šildymo kainos žmonėms vis dar išlieka jautrus klausimas.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, šildymo kaina yra nukritusi apie 30 procentų. Šildymui skiriama išlaidų dalis gyventojų vartojimo krepšelyje taip pat yra nukritusi, kadangi gyventojų pajamos augo, o šildymo kaina krito. Kalbant apie vidutinio dydžio butą, dėl panaikintos lengvatos išlaidos šildymui vienam butui išaugtų apie 4-7 eurus. Tai nėra dramatiška suma, bet kadangi tai liečia daug žmonių, dėl to yra populiaru kalbėti apie lengvatą ir jos grąžinimą. Be to, šildymo kainos turi psichologinį efektą, jos žmonėms yra jautrus dalykas“, - BNS sakė R.Grajauskas.
Anot jo, antradienio susitarimu su „valstiečiais“ konservatoriai vienu šūviu nušaus du zuikius.
„Konservatoriai iš principo remia urėdijų reforma ir galėtų ją palaikyti be papildomų sąlygų, bet jie nori dar papildomai gauti politinių dividendų dėl lengvatos šildymui“, - sakė ekonomistas.
Socialdemokratams nepalaikant Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, LVŽS deleguotas premjeras Saulius Skvernelis antradienį užsitikrino opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos paramą, kartu pažadėdamas mažesnį PVM tarifą šildymui.
Apie tai, kad kai kurie „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų nariai siūlo šildymą apmokestinti didesniu nei iki gegužės pabaigos galiojusiu 9 proc., o, pavyzdžiui, 12 ar 15 proc. PVM tarifu, BNS rašė birželio pradžioje. Tada teigta, kad tokiu atveju ir į biudžetą iš PVM įplauktų šiek tiek papildomų pajamų, ir sumažėtų gyventojų išlaidos šildymui.
Nuo birželio centralizuotam šildymui taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...