- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju metu ji sparčiai auga ir per artimiausius metus greičiausiai priartės prie 5 proc. dalies.
Įžvalgomis dalijasi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, e. prekybos apimtims pasiekus šią ribą, ima mažėti fiziniai prekybos plotai.
ES šalyse prekybos internetu dalis 2016 m. sudarė 9,4 proc. visos mažmeninės prekybos. Palyginus su ankstesniais metais, e. prekyba augo apie 11 proc., o prekybiniai plotai susitraukė apie 1,5 procento. Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti tose šalyse, kuriose e. prekyba sudaro jau palyginti nemažą visos mažmeninės prekybos dalį. Viena tokių šalių – Jungtinė Karalystė. Šios šalies mažmeninėje rinkoje prekybos internetu dalis siekia apie 17 proc. ir sparčiai auga toliau. Tuo metu prekybiniai plotai čia per praėjusius metus sumažėjo daugiau kaip 4 procentais.
Lietuvoje prekybos internetu dalis sudaro dar palyginti mažą dalį visos mažmeninės prekybos – per 2016 m. ji siekė apie 3,5 procento. Eurobarometro tyrimas rodo, kad internetu Lietuvoje bent kartą pirko kas trečias šalies gyventojas, tuo metu ES tą vidutiniškai yra daręs kas antras vartotojas.
Tad šiuo metu didesnė dalis lietuvių vis dar mėgsta lankytis fizinėse parduotuvėse, o prekybos internetu apimtis yra per maža, kad turėtų realios įtakos tradicinių prekybos plotų mažėjimui. Atskiro paminėjimo vertas Vilnius, kuriame tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos plotas (679 kv. m) šiuo metu yra pastebimai mažesnis negu Rygoje ar Taline (atitinkamai 998 kv. m ir 817 kv. m). Todėl ateityje dar turėtume išgirsti apie naujų prekybos centrų projektus Lietuvos sostinėje.
Vis dėlto prognozuojama, kad mažmeninės prekybos apimtys elektroniniais kanalais svarbią 5 proc. ribą Lietuvoje gali pasiekti jau kitų metų pradžioje. Aišku, staigus prekybinių plotų sumažėjimas iš karto neįvyks, bet prekybos srityje turėtų išryškėti kelios reikšmingos tendencijos.
Visų pirma, per artimiausius 5 metus įsivyraus hibridinis prekybos modelis – vis daugiau prekybininkų savo prekes siūlys ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu. Be to, jei šiuo metu didžiausia prekybos internetu dalis tenka elektronikos, knygų ir drabužių pardavimui, ateityje augs ir kitų prekių grupių dalis. Internetu vis daugiau bus parduodama ir įvairių paslaugų – nuo draudimo produktų iki poilsio kaimo turizmo sodyboje.
Kita tendencija – interneto pirkėjų simpatijas greičiau užkariaus tie prekybininkai, kurie siūlys ne tik konkurencingas kainas, bet ir patogų ir greitą būdą apsipirkti. O tokiu būdu greičiausiai taps mobiliosios programėlės, ypač įsigyjant nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Remdamiesi „Swedbank“ statistika, galime konstatuoti, kad išmaniąja programėle besinaudojančių klientų gretos sparčiai didėja ir metinis programėlės naudotojų skaičiaus augimas siekia 85 procentus.
Prekybininkams prireiks galvoti ir apie tai, kaip optimaliau išnaudoti savo prekybos plotus – jei vartotojai vis daugiau prekių bus linkę įsigyti internetu, turėti tas pačias prekes parduotuvių lentynose poreikis bus mažesnis. Pavyzdžiui, vienoje Londono centre įsikūrusioje dviračių aprangos parduotuvėje galima ne tik įsigyti sportinių drabužių ir aksesuarų, bet ir išgerti kavos, suvalgyti sveikuoliškų užkandžių ar stebėti transliacijas iš dviračių varžybų.
Tokių naujoviško prekybos modelio pavyzdžių nebūtina ieškoti užsienio šalyse, galima pasiremti ir Lietuvoje veikiančių finansų institucijų ar telekomunikacijų bendrovių patirtimi. Jos jau ne vienerius metus didžiąją dalį kasdienių paslaugų teikia per e. kanalus, o savo klientų aptarnavimo padalinius yra pritaikiusios geresnei klientų patirčiai sukurti ar didesnę vertę turinčioms konsultacijų paslaugoms teikti.
Tikėtina, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, keisis ir pačių vartotojų įpročiai. Jie bus labiau linkę taupyti savo laiką, neeikvoti jo rutininėms užduotims, ir teiks prioritetą geroms patirtims ir kokybiškam laisvalaikiui. Todėl tiems prekybininkams, kurie pavėluos atsižvelgti į pasikeitusius vartotojų poreikius, netolimoje ateityje gali prireikti ieškoti ne tik mažesnių prekybinių patalpų, bet ir naujų pajamų šaltinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...